kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

אהבת ה' ואהבת הבריות  

Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                                    5.


Dvi dalys Toroje: „tarp žmogaus ir Kūrėjo“ – „tarp žmogaus ir jo artimo“


Ir nors mes matome, kad Toroje yra dvi dalys:
priedermės „tarp žmogaus ir Kūrėjo“, bei priedermės tarp „žmogaus ir jo artimo“,
tačiau abi dalys yra vienas ir tas pats dalykas.
Tai reiškia, kad šių priedermių veiksmo aspektas ir galutinis tikslas turi būti vienas – „lišma“.
Ir žmogui nėra jokio skirtumo, ar jis stengiasi dėl savo artimo, ar dėl Kūrėjo
Iš tikro žmogaus prigimtis yra tokia, kad viskas,
kas išeina iš žmogaus interesų rato, žmogui yra tuščia ir nereikšminga.


Ir žmogus turi pradėti iš pradžių, t.y. nuo „lo lišma“, kaip sako Rambamas:
„Pasakė išminčiai visada žmogus turi mokytis Toros, net „lo lišma“,
nes iš „lo lišma“ ateinama į „lišma“.
Todėl, kai mokomi maži vaikai, moterys beipaprasti žmonės, jiems yra sakoma,
kad reikia dirbti iš baimės, arba dėl užmokesčio.
Tačiau, kai padidėja jų supratimas ir jie įgauna papildomos išminties,
tada po truputį jiems yra atskleidžiama ši paslaptis,
ir jie iš yra lėto pripratinami, kol supras bei suvoks ir pradės dirbti iš meilės“.


Ir kai žmogus pradėda iš tikro mylėti savo artimą ir sąlygoti jam,
tada kartu su tuo, jis pradeda mylėti ir Kūrėją, bei nori jam padaryti malonumą.
Ir tarp šių dalykų nebelieka jokio skirtumo, nes viskas, kas išeina iš paties žmogaus interesų rato, t.y. ar sąlygoti artimui, ar sąlygoti Kūrėjui, viskas žmogui yra vienodai.


Todėl Hilelis pasakė, kad „Mylėk savo artimą, kaip save patį“ yra galutinis veiksmo tikslas,
nes šis dalykas savo pobūdžiu yra žmogui aiškiausias.
Ir čia visai negalima suklysti, nes visi žmogaus veiksmai yra jam prieš akis.
Iš tikro, jei žmogus nevykdys savo artimo poreikių anksčiau nei savo, jis neišpildys nuostatos:
„Ir mylėk savo Kūrėją visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“.


Ir iš tikro šie du dalykai yra visiškai tapatūs, nes ir savo artimą žmogus turi mylėti visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis, juk save žmogus myli visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Todėl jei dalykas lies tik meilę Kūrėjui, žmogus gali suklysti ir apgauti save, tačiau santykiuose su savo draugu viskas matosi aiškiai.