kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

הקדמה לספר הזהר  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                            33.


Dabar galime išsiaiškinti Šeštą tyrinėjimą, t.y. kaip sako išminčiai,
kad visi aukštutiniai ir žemutiniai pasauliai yra sukurti dėl žmogaus.

Iš pirmo žvilgsnio keista, kad dėl tokio „mažo“ žmogaus,
kurio vertė – kaip plono plauko,
netgi mūsų pasaulio realybėje,
ir tuo labiau lyginant su aukštutiniais dvasiniais pasauliais,
taip stengėsi Kūrėjas viską sukurti.
Ir dar labiau keista, kam gi žmogui visi šie „grandioziniai“ dvasiniai pasauliai?


Tačiau reikia žinoti, kad visas malonumas Kūrėjui yra tuo dydžiu,
kokiu kūriniai jaučia Jį.
Tai reiškia, kad kūriniai jaučia ir žino,
kad Kūrėjas sąlygoja ir suteikia jiems malonumą.
Būtent tada ir yra Kūrėjui didelis „mėgavimasis“ savo kūriniais,
kaip Tėvui, besimėgaujančiam mylimu sūnumi.
Iš tikro tuo dydžiu, kuriuo sūnus jaučia ir pripažįsta Tėvo „didumą“ ir „iškilumą“,
kai Tėvas rodo sūnui visus turtus, kuriuos Jis paruošė jam.


Kaip parašyta:
„Argi ne brangus sūnus yra Man Efraimas, ar ne Mano mėgavimosi vaikas?
Kai tik prisimenu jį, ir kalbu apie jį, sukyla visas vidus Manyje.
Būtinai pasigailėsiu jo, sako Kūrėjas“ (Jeremija 31- 19).

Ir gerai įsižiūrėk kas parašyta, tada galėsi suprasti ir sužinoti,
koks yra didelis mėgavimasis Kūrėjui tais „tobulais“,
kurie nusipelnė, pajuto ir pažino visą tą didumą, kurį Kūrėjas paruošė jiems.


Iš tikro tie teisuoliai atėjo į santykį su Kūrėju, kaip Tėvo su mylimu ir brangiu sūnumi,
kaip Tėvas su savo mėgavimosi (vieninteliu paguodos) sūnumi.
Kaip ir aiškina pranašas suprantantiems.
Ir negalima apie tai daugiau tęsti.
Todėl užtenka mums žinoti, kad dėl malonumo ir mėgavimosi su tais „tobulais“,
apsimokėjo sukurti Kūrėjui visus pasaulius, ir „žemuosius“ ir „aukštuosius“.
Kaip ir yra paaiškinta.


                                                              34.


Ir kad paruošti kūrinius ateiti į šią išaukštintą būseną,
panoro Kūrėjas įvykdyti tai keturių pakopų pagalba.
Šios pakopos išeina viena iš kitos ir vadinasi:
negyvoji (domem),
augalinė (comeach),
gyvulinė (chai)
ir kalbanti (medaber).


Iš tikro tai keturi „noro gauti“ (racon lekabel) lygiai, į kuriuos ir dalinasi kiekvienas pasaulis, nuo žemiausio iki aukščiausio.
Ir iš šių pakopų pagrindinė ir svarbiausia yra ketvirta „noro gauti“ pakopa.
Tačiau neįmanoma iškart pasiekti šios pakopos, o tik praeinant visas tris ankstesnes.
Tai reiškia, kad ši ketvirta pakopa „atsiveria“ ir „išsivysto“ palengva visų trijų pakopų pagalba, kol pasiekia savo galutinę formą.



                                                                     35.


Pirmas „noro gauti“ lygis (bchina alef ), vadinamas „domem“ (negyvasis).
Tai „noro gauti“ atsivėrimo mūsų materialiame pasaulyje pradžia.
Šiame nore dar nėra individualaus kiekvienos sudėtinės šio lygio dalies „judesio“, tačiau tik bendras „judesys“, apimantis visą „negyvą“ pasaulį.
Tai reiškia, kad noras gauti gimdo poreikius, o poreikiai gimdo „judesį“, kad būtų galima šiuos poreikius patenkinti.
Iš tikro šiame lygyje „noras gauti“ yra mažas, todėl jis apima tik bendrai visą negyvąją gamtą.


                                                              36.


Sekantis, antras „noro gauti“ lygis (bchina bet), vadinamas „comeach“ (augalinis).
Šiame lygyje „noras gauti“ jau yra didesnis už pirmąjį.
Tai reiškia, kad „noras gauti“ čia jau yra individualus kiekvienoje šio lygio sudėtinėje dalyje, t.y. kiekviena sudėtinė dalis jau turi individualų „judesį“.
Taip pat kiekviena dalis „plečiasi“ į ilgį ir į plotį, t.y. kiekviena „augalas“ juda („stiebiasi“) ten kur šviečia saulė.
Ir čia kiekvienoje dalyje jau yra išskiriamas maitinimas ir gėrimas, bei panaudoto maisto šalinimas. Tačiau pas kiekvieną „augalą“ dar nėra individualios „laisvės“ jausmo.


                                                             37.


Toliau eina „chai“ (gyvulinis) „noras gauti“, ir tai – trečias lygis (bchina gimel).
Šis lygis jau yra žymiai tobulesnis už ankstesnius.
Tai reiškia, kad šis „noras gauti“ jame jau gimdo kiekvieno individualų „laisvės“ jausmą.
Ir tai – kiekvieno „gyvulio“ ypatingas gyvenimas, kuris skiriasi nuo kito.
Tačiau čia dar nėra „artimo“ jausmo, t.y. dar nėra pasiruošimo pergyventi artimo bėdas, ar džiaugtis artimo džiaugsmu.


                                                              38.


Sekantis noro gauti dydis yra „žmogiškas“, t.y. ketvirta pakopa (bchina dalet).
Tai jau paskutinis tobuliausias lygis, t.y. „noras gauti“ jau jaučia „artimą“.
Ir jeigu sulyginti bendrai koks yra skirtumas tarp trečio „gyvulinio“ noro gauti lygio ir ketvirto „žmogiško“ lygio, šis skirtumas realybėje yra, kaip vieno individo, lyginant su visu lygmeniu.
Tai reiškia, kad „gyvuliškas“ noras gauti, kuriam trūksta „artimo“ pajautimo, gali pagimdyti trūkumus ir poreikius tik tuo dydžiu, koks yra įdiegtas pačiame individe.
Tačiau žmogus, kuriame jau yra „artimo“ jausmas, jaučia trūkumą viskam, kas yra pas „artimą“, ir
prisipildo pavydu įsigyti viską.
Iš tikro, jei jo draugas turi „šimtą“, jis jau nori „dviejų šimtų“...
Ir taip, kad žmogaus trūkumai ir poreikiai didėja taip, kad žmogus nori „praryti“ viską, kas tik yra pasaulyje.


                                                              39.


Kaip jau jau sakėme, kad galutinis Kūrėjo sukurtos kūrinijos tikslas yra suteikti jai malonumą.
Iš tikro kūrinija turi pažinti ir pripažinti Kūrėjo teisingumą bei didumą,
ir gauti visą, jai paruoštą gerumą bei malonumą.


Tuo dydžiu kaip aiškina pranašas Jeremija:
„Ar ne mano brangus sūnus yra Efraimas, mano mėgavimosi vaikas“.
Ir aiškiai matome, kad šis tikslas negali būti įvykdytas negyvai gamtai,
t.y. visam milžiniškam dangaus kūnų skaičiui, nei Žemei, Mėnuliui ar Saulei.
(Linkime jiems ir toliau sėkmingai egzistuoti ir šviesti).


Taip pat kūrimo tikslas nėra skirtas augalinei ir gyvulinei kūrinijos daliai,
nes šiose kūrinijos dalyse nėra artimo jausmo.
Netgi tos pačios dalies artimo pajautimo, todėl šios dalys ir negali pajusti Kūrėjo gerumo.
Ir tik lygis „žmogus“ tinka šiam uždaviniui,
nes pas jį jau yra pasiruošimas ir prielaida savo rūšies artimo pajautimui,
po darbo su Tora ir priedermėmis „apverčiant“ savo norą gauti į norą sąlygoti.
Tada yra ateinama į formų su Kūrėju sutapimą,
ir yra gaunamos visos pakopos, paruoštos aukštutiniuose pasauliuose.
Ir šios pakopos yra vadinamos nefeš, ruach, nešama, chaja ir jechida.
Tada lygis „žmogus“ pasidaro tinkamas įgyvendinti kūrimo tikslą.
Ir išeina, kad visų pasaulių sukūrimas buvo tik dėl žmogaus.