• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שערי קדושה חלק ג שער ב 

Šventumo vartai Trečia dalis. Antrieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

                                                         3.

Dabar panagrinėkime kodėl reikėjo sukurti žmogų su kūnu ir siela,
bei kokia prasmė buvo sukurti žmoguje gėrio ir blogio instinktą?
Dar paaiškinkime ką reiškia:
„Duokite stiprumą savo Kūrėjui“ (Tehilim 68 – 35),
ir „Uolą, tave pagimdžiusią, apleidai“(Dvarim 32 – 18).

Iš tikro kūrimo pradžioje viskas buvo sukurta iš Ein Sofo „paprastu noru“.
Tačiau paskui reikėjo pritraukti papildomai šviesos į visus pasaulius jų palaikymui.
Todėl šviesa į dešimtį sfirot šviečia pastoviai ir jų taisyti nereikia,
o kūriniai (sielos) ir visa „išorė“, sudaryti iš gėrio ir blogio,
todėl reikalauja ištaisymo.
Tai reiškia, kai dėl ištaisymo sumažėja šviesos poveikis, atrodo kūriniams,
kad „silpnumas ir ribotumas“ pas pačias sfirot, t.y. dieviškume.
Todėl parašyta:

„Uolą, tave pagimdžiusią, apleidai“,
ir tada – „Duokite stiprumą savo Kūrėjui“.

Ir dar yra viena priežastis:
Kai žmogus yra „sveikas“ ir „švarus“,
jam norisi ir atrodo, kad ir jo „rūbai“ būtų „švarūs“.
Tačiau, kai žmogus yra „silpnas“, ir jam reikia papildomo ištaisymų, žmogui atrodo,
kad ir sfirot, t.y. Kūrėjas yra silpnas,
todėl – „Duokite stiprumą savo Kūrėjui“.
Iš čia aišku, kad reikėjo sukurti žmogų,
talpinantį savyje visus kūrinius ir visus pasaulius.
Ir suprantama, kad žmogus taisydamas save,
gali pritraukti iš dešimties sfirot šviesą į visus pasaulius,
kaip „sau“ (sielai), taip ir visiems „angelams“, bei visai „išorei“ – „klipot“.
Šiuo šviesos „pritraukimu“, žmogus gali „ištaisyti“ ir „išanalizuotų“ viską,
kas tik yra įmanoma visuose „vidiniuose“ ir „išoriniuose“ pasauliuose.
Todėl, jei žmogus daro nuodėmę (neduok dieve), jis „sugadina“ visus pasaulius,
o jei daro priedermę ar gerus veiksmus, jis „ištaiso“ visus pasaulius.
Ir dabar išaiškėja būtinybė sukurti žmogų žemame pasaulyje su kūnu ir siela,
bei su gėrio ir blogio instinktu.

Iš tikro žmogus privalo į kiekvieną pasaulį pritraukti „dvasinę šviesą“,
kad ji galėtų „materializuotis“ juose.
Todėl žmogus turi būti sudarytas iš visų pasaulių,
t.y. pasauliai turi „padėti“ žmogui pritrauti šviesą,
reikalingą ir pačiam žmogui ir pasauliams.
Taip pat vieni pasauliai atskirai negali pritraukti šviesos,
todėl, kai žmogus nusideda, pasauliai yra sugadinami, ir visi gauna bausmę.
Ir suprask tai labai.

Išeina, kad žmogus sudarytas iš visų pasaulių, kaip parašyta:
„Tai visas žmogus“ (Kohelet 14).
Ir tai paslaptis:
„Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir būdą“ (Berešit 1 – 26),
t.y. visi pasauliai „dalyvavo“ žmogaus sukūrime.
Todėl visi pasauliai turi „žmogaus formą“ (jėgų santykį),
nes viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.
Tai paslaptis:
„Ir patalpino (žmogų) Gan Edene (Rojaus Sode) darbui ir apsaugai“(Berešit 2 –15),
t.y. „darbui“, kad atliktų priedermes „daryk“,
ir „apsaugai“, kad laikytųsi priedermių „nedaryk“.

Dar parašyta: „Įdėsiu žodžius tau į burną, kad galėtum pasodinti dangų“ (Ješaja 51 – 16).
Tai reiškia, kad žmogus savo darbais pritraukia gyvybę į dangų ir žemę,
t.y. jis lyg „įtvirtina“ pasaulį.
Kaip pasakė mūsų mokytojai (sako Kūrėjas žmogui):
„Tu su manimi, tu Mano bendrininkas.
Aš sukuriu pasaulius, o tu įgyvendini juos“ (Akdamat Zohar).

Ir suprask ką reiškia „pranašas“, ir kodėl parašyta:
„Susiliek su Juo“ (Dvarim 11 – 22)?
Iš tikro pranašas yra „susiliejęs“ su Kūrėju dėka to,
kad pritraukia žmonėms „šviesą“ ir „pranašystę“.
Kaip parašyta:
„Ir jūs, susilieję su Kūrėju, gyvi šiandien visi“ (Dvarim 4 – 4).