kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו, מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu):„Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


Rabi Šmuel Ašlag – ravo Barucho sūnus ir mokinys


Rabi Šmuelis nusipelnė būti mokiniu pas savo senelį Baal aSulamą ir netgi eidavo pas jį asmeniniams pokalbiams.

Jis dėjo didžiules pastangas Toros mokyme ir buvo didelis Toros išminčius.

Garsėjo nepaprasta atmintimi ir protu: puikiai atsiminė visą Torą, Mišną ir savo senelio raštus.

Kaip parašyta trakate Avot (2:9):

„Tinkuota duobė, kuri nepraleidžia nei lašo vandens“ (tai reiškia, puikios atminties žmogus, kuris nieko neužmiršta).

Nežiūrint į išskirtinę padėtį (giminystės ryšius) bei neeilinį protą ir žinias, buvo be galo kuklus ir paprastas.

Visą gyvenimą kaip įmanydamas vengė garbės ir visais būdais bėgo nuo bet kokio pripažinimo ir „reklamos“.


Knygos autorius ravas Abrahamas Gotlibas pamena, jog Šabato metu rabi Šmuelis pirmas ateidavo į mokymo namus – valandą prieš jo tėvo ravo Barucho naktines pamokas.

Tada mokydavosi trise: rabi Šmuelis, rabi Hilelis ir ravas Abrahamas Gotlibas.

Ravas Gotlibas pamena didžiulį rabi Šmuelio įsigilinimą į mokymą, jo žinias ir aštrų protą.

Jie su rabi Hileliu plaukiojo po „išminties jūrą“ skersai ir išilgai.


Po tėvo ravo Barucho mirties rabi Šmuelis tęsė kasdieninį Zoharo ir „Įvado į dešimt sfirot“ mokymą.

Deja, neilgai trukus, didžiuliam visų skausmui susirgo rimta liga.

Tačiau ir sirgdamas dėjo didžiules pastangas ir toliau tęsė mokymą įprastu ritmu, nekreipdamas dėmesio į skausmą ir patiriamas kančias.

Bet, didelei mokinių širdgėlai, liga galiausiai nugalėjo ir 1996 metų chešvano mėnesį, per Šabatą rabi Šmuelis paliko šį pasaulį.