kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

שערי קדושה חלק ג שער ח  

Šventumo vartai Trečia dalis. Aštuntieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį





          Trumpa instrukcija, kaip priartėti prie šventumo mūsų laikais


Žmogus turi praeiti penkis išsityrinimus:

1. Sugrįžti nuo visų nuodėmių, kaip priedermėse „nedaryk“, taip ir priedermėse „daryk“,
ir įvykdyti viską, ką pataria išminčiai, dėl blogų savybių,
bei daugiau negrįžti prie savo klaidų.
Ypač tolintis nuo sunkių nuodėmių:
– Kūrėjo vardo niekinimo;
– Šabato nesilaikymo;
– lytinių santykių su žmona menstruacijų metu;
– savaiminio sėklos išsiliejimo;
– nuo priesaikų, netgi tikrų;
– nuo žiūrėjimo į nuogus kūnus;
– nuo „lašon hara“, apkalbų, šaipymosi, tuščių kalbų;
– nuo didybės, puikybės, pykčio, priekabumo,
– nuo liūdesio;
Žmogus turi artintis prie:
– kuklumo,
– nusižeminimo,
– džiaugimosi savo dalia.


2. Įvykdyti visas 248 priedermes „daryk“.
Ypač nustatyti pastovų laiką Toros mokymuisi.
– Melstis su intencija.
– Su tinkama intencija laiminti maistą ir kitus palaiminimums.
– Mylėti savo artimą, pirmiausia Izrael ( jašar El – einantį į Kūrėją).
– Pagerbti Šabatą su visomis smulkmenomis.
– Kiekvieną naktį keltis po pusiaunakčio gedėti dėl Jeruzalės, ir mokytis Toros.
– Visi žmogaus veiksmai turi būti Dangaus vardu su meile.


3. Pasiruošti ir nusiteikti „Šventos dvasios“ priėmimui.


4. Išsityrinti kūną, t.y. pasinerti mikvoje ir užsidėti švarius drabužius.


5. Paruošti save priimti „Šventą dvasią“, tai reiškia, kad geros savybės (midot) turi tapti žmogui natūralia prigimtimi. Pasilikti namuose vienam, būti švariam, tyram ir šventam. Žmogaus visai neturi trikdyti aplinka.
Ir jei visą tai pasiruoš, tada po vidurnakčio yra pats tinkamiausias metas.


Žmogus turi stipriai užmerkti akis.
Paskui „išvaryti“ iš galvos visas šio pasaulio mintis, lyg iš žmogaus „išeitų“ jo siela,
lyg jis būtų miręs.
Toliai reikia stipriai susitelkti mintyse apie aukštutinį pasaulį, kad „susilieti“ ten su savo sielos „Šaknimi“ ir aukštutine šviesa.
Reikia mintyse įsivaizduoti, lyg jo siela „išėjo“ iš žmogaus ir „pakilo“ į viršų.
Taip pat reikia įsivaizduoti aukštutinius pasaulius, lyg pats stovėtų juose.
Paskui reikia nukreipti mintis taip, kad gauti savo „dalį“ juose.
Ir tada mintyse visiškai „atsiriboti“, lyg ant žmogaus jau nusileido „Šventa dvasia“.


Tačiau, jei žmogus nieko nepajus, reiškia, kad jis dar nepakankamai nusiteikė ir paruošė save, todėl reikia dar daugiau „sustiprėti“ dvasiniame darbe ir šventume.
Ir po keleto dienų vėl pabandyti viską ta pačia tvarka, kol galiausiai žmogus nusipelnys,
ir ant jo „nusileis“ ant „Šventa dvasia“.


Tačiau reikia labai saugotis, kad nenusileistų dvasia su „sitra achra“ gėrio ir blogio „priemaišomis“.
Kaip apie tai atsitiko Ben Azai ir Ben Zoma, kylant į Pardesą (Talmudas, Chagiga).
Todėl, jei atsivers žmogui dalykai apie šio pasaulio tuštybes, kurie nėra Toros dvasioje,
reikia juos „varyti“ lauk, ir vėl sustiprėti šventumo darbe, kaip paaiškinta ankstesniuose vartuose.