kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį


 


Iš ravo Barucho pokalbių apie vidinius Pesacho šventės aspektus

 

Yra žinoma, jog Izraelio tauta buvo pavergta Egipte. Egipto klipa (netyra jėga) – tai viso egoistinio noro gauti malonumą bei mėgavimąsi šaknis, esanti žmogaus širdyje.

Ši žmogaus prigimtis valdo žmogų visame kame, kur tik jis bepasisuktų.

Nes taip jį sukūrė Kūrėjas dėl savo noro suteikti gerumą ir mėgavimąsi kūriniams. Tuo tarpu Kūrėjo realybėje visai nėra noro gauti malonumą, ir Kūrėjas yra absoliučiame tobulume, nes juk iš ko Jis gali gauti?!

Todėl, nors noras gauti būtinai turi būti kiekviename mūsų pasaulio kūrinyje, tačiau būtent jis ir atskiria mus nuo Kūrėjo.

Ir kad tai ištaisyti, gyvenime žmogui reikia vadovautis noru sąlygoti, o norą gauti malonumą ir mėgavimąsi naudoti tik tiek, kiek tuo gali įvykdyti Kūrėjo norą.   


Ir tai ravo Barucho aiškinimas iš jo straipsnių:

„Parašyta: „Ir apkartino jų gyvenimą“.

„Apkartino gyvenimą“ reiškia, kad neleido mūsų tėvams dirbti sąlygojimo (malonios dvasios Kūrėjui) aspektu, kas atveda susiliejimą su „Gyvybių Gyvybe“.

Egipto ir faraono klipa (netyra jėga) „primetė“ Izraelio sūnums meilę sau, ir taip valdė juos.

Taigi nebuvo galima pasipriešint Egipto tvarkai (norams) ir išeiti iš vergijos. Ir tai vadinasi tremtis. Tai yra, jie norėjo išeiti iš šios tremties, bet negalėjo.

Ir iš čia galima suprasti, kas yra parašyta „Intencijų vartuose“, kad „maror“ (מרור „karčios žolės“) gematrija yra mirtis (מות).

Klausiame per Pesachą:

„Kodėl mes valgome šias karčias žoles?“

Ir atsako:

„Todėl, kad Egiptas apkartino mūsų tėvų gyvenimą בפרך (beparech)“.  


Ir toliau parašyta: „Ir dūsavo Izraelio sūnūs nuo sunkaus darbo“ – apie kokį darbą čia kalbama?

Apie darbą Kūrėjui, kuris ir vadinasi „sunkus darbas“, nes jiems buvo sunku dirbti sąlygojimo Kūrėjui intencija.

Ir tai todėl, kad egiptiečiai ir faraonas primetė jiems savo norus ir mintis.

Tai reiškia, kad „Egipto klipos“ esmė yra meilė sau, todėl egiptiečiai valdė Izraelį, t.y. Izraelis turėjo eiti jų keliu.

Ir Izraeliui buvo labai sunku nugalėti šias mintis.

Ir apie tai parašyta: „Ir dūsavo Izraelio sūnūs nuo sunkaus darbo“ – tai reiškia, tuo metu, kai jie ėjo Egipto keliu, t.y. egoizmo keliu, kūnas duodavo jiems energijos ir jiems nebuvo sunku dirbti Kūrėjo darbą.

Tuo tarpu, kai jie ėjo Kūrėjo keliu, t.y. ne dėl savo naudos, o dėl naudos (meilės) artimui – jiems buvo labai sunku.


Dar paaiškinsime tai, kas parašyta Šmot (1:13):

„Darbą, kurį dirbo vergiškai בפרך   (beparech)“.

רךבפה“: su „minkšta burna“, פה (pe) burna, minkšta (malonia) – רך (rach). Ką reiškia „רך  בפה“ dvasiniame darbe?

Kaip jau sakėme, egiptiečiai atėjo pas Izraelio sūnus su savo norais ir mintimis, kad reikia dirbti Kūrėjui, tačiau tik dėl to, kad gauti užmokestį. Ir tai vadinasi „רך פה“.

Vadinasi, tokiomis kalbomis apsunkino Izraeliui (dvasinį) darbą.

Jie sakė, jog sąlygojimo darbas yra be galo sunkus dalykas.

Egiptiečiai „piršdavo“ Izraeliui mintis, kad labiau apsimoka dirbti savo naudai.

Juk tuo keliu žmogus „stumiasi“ į priekį, netgi darydamas gerus darbus....

Tuo tarpu, dirbti aspektu ישראל – Israel („tiesiai į Kūrėją“ אל–ישר), yra labai sunku, nes nesimato jokio „progreso“ darbe.

Todėl egiptiečiai „minkšta burna“ davė suprasti, kad jei Izraelis eis jų (Egipto) keliu, darbas bus lengvas, „minkštas“, ir taip pat bus didesnis progresas „šventame darbe“.

Tokiais tvirtinimais egiptiečiai „apkartindavo“ Izraelio gyvenimą sunkiu darbu, nes teigdavo, kad darbas ישראל (Jašar El – „tiesiai į Kūrėją“) labai sunkus ir ne kiekvienam.

Pavergimas buvo: „בחומר ובלבנים“, „Bechomer ubelevanim” – „Statybinių medžiagų ir plytų gaminimu”.

בחומר“ reiškia, kad egiptiečiai aiškino Izraeliui, jog sąlygojimo darbas yra labai sunkus, o Egipto (egoistinio gavimo) darbas visada yra „לבנה“ („לבנה“ reiškia plytos arba baltas), t.y. kai nejaučiamas joks „tamsumas“ ir kūnas (egoizmas) sutinka su šiuo darbu.

Ir būtent tuo jie sąlygojo Izraeliui, kad jiems būtų sunku dirbti „dangaus vardu“.


Pasakyta: „Tą, kuris nemokėjo paklausti – tu jį atvėrei“.

Ravas Baruchas paaiškino:

„Kaip atveriame „kūną“ (egoizmą), jog jis pradėtų klausti?

Duodame jam darbo, tada jis ima klausti klausimų „kam“ ir „kodėl“.

Ir jei „kūnas“ neklausia, tai yra ženklas, kad žmogus nedirba dvasinio darbo“.


Ir dar daug daug dalykų kalbėjo ravas Baruchas – neįmanoma čia visko pateikti ir visa tai, ką parašėme čia – tai tik lašas vandenyne.

Ir taip pat tai, ką pateikėme apie kitas šventes yra labai maža dalis, nes ravas Baruchas parašė labai daug apie tai.

Dar daugiau, nei parašė – pasakė.

Ir dar daugiau, nei pasakė buvo jaučiama ir suprantama Mokymo namuose tvyrojančioje atmosferoje.

Ravas Baruchas sakydavo, jog mažas vaikas, besisukinėjantis“ jo Mokymo namuose, tiek „įsigeria“ tiesa apie Kūrėjo darbą iš čia esančios atmosferos, kiek vyresni „aštraus proto“ išminčiai kituose Mokymo namuose net nesapnavo...“. 


Kaip ir per Sukot, per Pesachą ravas Baruchas rengdavo vaišes, į kurias pakviesdavo labai nedaug žmonių.

Vaišės vykdavo ravo Zlošinskio namuose, vieną iš šventės chol-amoed dienų, vidurdienį.

Ravas Zlošinskis ir jo namiškiai ankstaus ryto iki pat vaišių pradžios be jokios pertraukos ir didelėje įtampoje dirbo ir ruošėsi šventei.

Jie turėjo viską paruošti pagal įstatymus, kurių laikėsi ravas Baruchas.

Pavyzdžiui, viskas turėjo būti gaminama specialiai Pesachui skirtuose induose.

Netgi šakutės ir šaukštai turėjo būti specialiai skirti šventei.

Ir jeigu kuris nors iš indų nukrisdavo ant žemės, Pesacho metu daugiau naudotis juo nebuvo galima.

Taip pat turėjo būti atskiras peilis lupti vaisių žievėms ir atskiras peilis pjaustyti patiems vaisiams. Ir taip toliau.

Pačių vaišių metu vyraudavo nuostabi šventumo bei dvasios pakilimo atmosfera.

Ravas Baruchas daug kalbėdavo apie Kūrėjo artumo aspektus.

Ir dainuodavo jo tėvo sukurtas melodijas.

Ypač – „Būk gailestingas Sionui“, kurią sukūrė jo tėvas Baal aSulamas.


Kartą tokių vaišių metu ravas Baruchas pasakė:

„Dvarim knygoje (16:3) parašyta:

„Kad prisimintum išėjimo iš Egipto dieną visas savo gyvenimo dienas“.

Išėjimas iš Egipto – tai išėjimas iš savo egoistinės meilės.

Iškyla klausimas: ar žmogus iš tikro nori išeiti iš šios tremties?

Juk tik kai žmogus jaučia tremties kančias, tik tada jis nori pabėgti iš jos.

Vadinasi, mes pirmiausiai turime įeiti į Egipto tremtį, ir tik tada norėsime iš jos išeiti.


Tiek Pesacho, tiek Sukot chol-amoed (tarpšventinių) dienų metu ravas Baruchas Šalomas iškeliaudavo pėsčiomis prie Raudų Sienos.

Ten įprastai pabūdavo labai trumpai.

Prieidavo prie Sienos akmenų, šiek tiek pastovėdavo užmerkęs akis, paniręs šventose mintyse.

Taip pabūdavo akimirką, dvi, paskui patraukdavo atgal. 



Septinta Pesacho diena

 

Prieš vakarinę maldą ravas Baruchas su mokiniais dainuodavo ir šokdavo pagal melodiją „Tas, kuris pervedė savo sūnus per prasiskyrusius Raudonosios jūros vandenis, o jų priešus ir nekentėjus paskandino gelmėse“.

Po maldos ir po šventinių vaišių, kurias kiekvienas valgė savo namuose, mokiniai grįždavo į Mokymo namus.

Ravas Baruchas kalbėdavo apie Izraelio perėjimą per persiskyrusią jūrą septintą Pesacho (išėjimo iš Egipto) dieną – viską iš vidinio aspekto, tai yra, iš aukštutinių darbo Kūrėjui pakopų.

„Birkat amazon“ dažniausiai būdavo sakoma apie pirmą valandą nakties.

Ir iš karto po to pradėdavo mokintis šventą Zoharą – „Jūros dainą“ (Toros dalis Bešalach, nuo 185 iki 331 punkto).

Taip ši šventa grupė mokindavosi apie šiuos išaukštintus „Jūros dainos“ aspektus iki ryto aušros. Ir nors nuovargis buvo didžiulis, tačiau jie nemiegodavo.


Trumpai pateiksime jūros perskyrimo vidinę prasmę:

„Raudonoji jūra (סוף ים) – tai „chochmos jūros“ aspektas, Kūrėjo šviesos atsivėrimo aspektas.

Ši šviesa turi pasidalinti į dvi dalis, vidurinės linijos atsiradimo paslaptimi.

Toks yra įstatymas šventume.

Dalykas tame, kad jei žmogus gaus šią didelę šviesą, tokią kokia ji yra, be jokio sumažinimo, yra rizika, jog gaus ne dėl Kūrėjo, o dėl savo naudos.

O tada jis būtinai atsiskirs ir nutols nuo Kūrėjo.

Todėl šią didelę šviesą būtina padalinti į dvi dalis: didesnė dalis turi būti paslėpta, o žmogus gali gauti tik mažesniąją dalį.


Yra žinomas išminčių pasakymas: „Sunkesni santuokos sujungimai („zivugai“ – זווגים) Kūrėjui, nei Raudonosios jūros perskyrimas“.

„Santuokos susijungimas“ זווג – reiškia vienybė tarp žmogaus ir Kūrėjo.

Tačiau, bet kurioje tokioje vienybėje žmogus turi gauti tik truputį Kūrėjo atsivėrimo šviesos, bet ne visą, nes jis negali gauti visos šviesos su sąlygojimo intencija, t.y. kad gavimas būtų ne dėl savęs, o dėl Kūrėjo.

Ir tai yra sunkus dalykas Kūrėjui, nes Kūrėjo noras buvo duoti visą gerumą ir malonumą kūriniams, ir tik dėl kūrinijos ribotumo, Kūrėjas „buvo priverstas“ apriboti savo šviesą.

Todėl išminčiai prilygino santuokos susijungimą (זווג) Raudonosios jūros perskyrimo aspektui, nes tai tas pats dalykas: abu kalba apie būtinybę sumažinti šviesą, ir tai yra sunkus dalykas Kūrėjui.


Antrasis Pesachas

 

Ravas Baruchas paprastai darydavo taip pat ir antro Pesacho vaišes keturioliktą ijaro mėnesio dieną.

Jų metu ravas Baruchas kalbėdavo apie tai, kokia yra vidinė prasmė, kad žmogus pirmojo Pesacho metu buvo „netyrume“ arba kelionėje, dėl ko negalėjo švęsti Pesacho.

Šioms vaišėms atsinešdavo nuo pirmojo Pesacho likusias macas.

 

Ravo Barucho žodžių apibendrinimas

 

„Nešvarumo“ aspektas – tai blogio savyje, savo egoistiniame gavime, atskleidimas.

Kai žmogus „Dangaus“ pagalba nusipelno sužinoti, jog egoistinis noras gauti yra blogas ir sugadintas dalykas, arba kuomet žmogus mato, jog jis yra labai nutolęs nuo Kūrėjo, kas liečia tikėjimą Kūrėju ir pasitikėjimą Juo, o būtent tai ir vadinasi „tolimas kelias“, tada žmogus negali „atnešti Pesacho aukos“.

Auka (קרבן) – tai žmogaus priartėjimas (התקרבות) prie Kūrėjo tikėjimo ir sąlygojimo aspektu.

Ir jei žmogus negali to įvykdyti, jis vis dar pasilieka savo egoistiniame nore.

Tačiau tai taip pat žingsnis progreso link, nes be blogio savyje pažinimo žmogus negali judėti pirmyn.