kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

מהות הדת ומטרתה  

Religijos (Toros) esmė ir tikslas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                                             4.


                                 Du keliai: „kentėjimų kelias“ ir „Toros kelias“


Jau išaiškinome, kad Kūrėjas yra „absoliučiai geras“,
ir Jis valdo mus su absoliutaus gerumo savybe,
be jokių blogio priemaišų.
Ir iš tikro Kūrėjo valdymas yra „tikslinis“,
tai reiškia, kad šis valdymas įpareigoja mus priimti skirtingų būsenų „eilę – tvarką“,
t.y. eiliškumą – „priežastis ir pasekmė“.
Taip yra todėl, kad taptume tinkami gauti norimą gerumą,
ir ateitume prie savo galutinio tikslo.
Kaip pagal pavyzdį: koks būna gražus ir skanus vaisius, kai jis baigia nokti.
Iš čia yra suprantama, kad šis tikslas yra mums visiems absoliučiai garantuotas.
Ir jei taip nebūtų, mes įneštumėme į Kūrėjo valdymą defektą, sakydami,
kad Jis nesugeba įvykdyti savo tikslo (chas ve šalom – neduok dieve).


Apie tai pasakė išminčiai:
„Šchina pas „apatinius“ (žmones) dėl išaukštinto tikslo“.
Tai reiškia, kad Kūrėjo valdymas yra „tikslinis“,
t.y. atvesti mus į galutinį tikslą – „susiliejimą su Kūrėju“,
kad Jis „apsigyventų“ mumyse.
Tai ir skaitosi „išaukštintas tikslas“, ir kaip jau sakėme,
jei mes neateisime prie jo, tada mes įnešime „defektą“ į Kūrėjo valdymą.


Ir tai panašu į didelį karalių, kuriam senatvėje gimė sūnus,
todėl buvo karaliaus labai mylimas.
Iš tikro karalius, jau nuo pat sūnaus gimimo sumanė padaryti sūnui gerumą.
Todėl surinko visas geriausias ir išmintingiausias knygas karalystėje,
ir paruošė sūnaus išminčiai mokymo namus.
Taip pat karalius surinko visus įžymiuosius architektus ir statybininkus,
bei pastatė sūnui pramogų ir malonumų rūmus,
į kuriuos sukvietė visus talentingiausius muzikantus ir dainininkus.
Dar karalius sušaukė visus geriausius virėjus ir kulinarus, kad jie pagamintų pačius subtiliausius ir nuostabiausius pasaulyje valgius bei skanėstus...


Tačiau sūnus išaugo, ir jis – silpnaregis, todėl nemato ir nejaučia pastatų grožio;
jis – apykurtis, todėl negirdi poetų ir muzikantų balsų;
jis – ligonis, todėl gali valgyti tik sausą duoną;
Ir viskas tik paniekai ir gėdai...


Tačiau taip gali atsitikti tik su „kraujo ir kūno“,
t.y. žemišku karaliumi, ir jokiu būdu ne su Palaimintu Kūrėju.
Ir aišku, kad pas Kūrėją negalimas neapskaičiavimas, suklydimas ar apgaulė.


Todėl Kūrėjas mūsų vystymuisi paruošė du kelius:
Pirmas – tai „Kentėjimų kelias“.
Tai kūrinijos savaiminis vystymasis,
kada ji privalo praeiti visas skirtingas „priežasties ir pasekmės“ būsenas, vieną po kitos.
Ir šiuo keliu mes vystomės labai pamažu,
kol ateiname prie aiškaus supratimo: pasirinkti gėrį ir atstumti, bei paniekinti blogį,
t.y. ateiti prie Kūrėjui norimo pasiruošimo.
Tačiau šis kelias yra ilgas ir pilnas skausmų bei kentėjimų.


Todėl greta jo Kūrėjas paruošė mums kitą, t.y. gerą ir malonų kelią.
Ir tai – „Toros ir priedermių kelias“.
Tai reiškia, kad šis kelias gali mus „paruošti“ tikslui per trumpą laiką ir be kentėjimų.
Todėl matome, kad mūsų galutinis tikslas yra pasirengti „susiliejimui“ su Kūrėju,
t.y. kad Kūrėjas „apsigyventų“ mumyse.
Ir šis tikslas mums yra privalomas, be jokios galimybės „nukrypti į šalį“.
Tai reiškia, kad Kūrėjas „stipriai laiko“ mus šių dviejų rūšių valdymų:
„Kentėjimų kelio“ ir „Toros kelio“, pagalba.


Tačiau realiai mes matome, kad Kūrėjo valdymas ateina pas mus šiais dviem keliais vienu metu,
t.y. jie dar išminčių yra vadinami: „Žemės kelias“ ir „Toros kelias“.