kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וכאשר חוטא חטא הראוי להכרת, נכרת אותו ענף מהגוף האילן ונשאר נפרד ממנו ועומד בעולם הזה כרוח הבהמה. רח''ו שערי קדושה Todėl, kai žmogus daro sunkią nuodėmę, ši „šaka“ yra „nukertama“ nuo „šaknies“, ir pasilieka mūsų pasaulyje kaip „gyvuliška dvasia“ (רוח בהמה – ruach behema). (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמת פי חכם  

Įvadas į „Pi chacham“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                      9.


Dabar išsisklaido visos abejonės dėl šio mano parašyto komentaro – „Pi chacham”.
Iš tikro kas esu aš, kad nusipelniau taip aiškiai ir prieinamai paaiškinti visas Toros paslaptis „užantspauduotas” Zohare ir Ari raštuose?
Ir kodėl iki šio nebuvo nei vieno žmogaus, galinčio tai padaryti?


Tačiau yra aišku, kad mūsų karta – tai būtent „Mašijacho papėdės“ karta, todėl visi mes stovime ant „tobulo ištaisymo slenksčio“.
Ir visos kliūtys, tai tik „išminties apie tiesą“ – kabalos neįvertinimas, vyraujantis mūsų kartoje.
Iš tikro viso šito priežastis, tai tik sunkus šios išminties išdėstymo stilius ir dalykų „išmėtymas“ Ari raštuose.
Dar prie viso to prisidėjo „trumparegiškumas“ ir „didelės kliūtys“, esančios mūsų kartoje.


Tačiau Kūrėjo sumanymas: „Pagreitinti mūsų sielų išsigelbėjimą“.
Todėl ir man yra duota teisė „atverti“ dalį paslapčių savo komentaruose, ir „su Kūrėjo noru bei pagalba“ man turi pasisekti.
Dar viena priežastis, kodėl aš atėjau prie šio atviro komentaro..., kaip parašyta:
„Kaip šviesos privalumas tamsai“.


Iš tikro po gyvenimo Lenkijoje Varšuvoje, labai „uždaroje“ ir „tamsioje“ aplinkoje, atsitiko man didelis ir netikėtas dalykas – aš apsigyvenau Jeruzalėje, šventame mieste.
Tačiau, kai atvykau čia, pamačiau savo tautos „dvasinį skurdą“, t.y. „suvokimo skurdą“, lengvabūdiškumą ir pašaipas.
Tai reiškia, kad „kvailių juokas“ kildamas vis aukščiau ir aukščiau, kaip „tarškantis puodas“, paniekina ir „sumindžioja“ mūsų sielų išaukštintus troškimus ir dvasinį polėkį.


Čia pamačiau, kad yra nepagarbiai kalbama apie Kūrėją, Jo Torą ir Jo tautą.
Iš tikro šie „išminčiai“ sako, kad „kabalos išmintyje“ išvis nėra slaptos prasmės ir išminties, o tai tik paprastas „žodžių ir vardų rinkinys“.
Tai reiškia, kad visa tai reikia suprasti tik „tiesioginiu“ supratimu ir „tiesiogine“ prasme, taip kaip ir parašyta...
Ir dar – tik sakant šiuos šventus dalykus, be jokio vidinio suvokimo, jau galima įvykdyti kūrimo mintį...
Svarbu, kad būtų pakankamas „išoriniu“ būdu besimokančių kiekis, be „vidinio“ suvokimo.
Ir vien tik aklo „tikėjimo“ pakanka, kad nusipelnyti visų „ištaisymų“ ir „Mašijacho atėjimo“...



                                                                            10.


Taip pat Jeruzalėje sutikau pačius „įžymiausius“ iš jų, kurie daug metų praleido Zoharo ir Ari raštų mokymesi, ir labai „pasistūmėjo“, nes nuostabiai žinojo visus Ari raštus, lyg būtų „šventieji“.
Ir aš jų paklausiau, ar jie mokėsi iš ravo (mokytojo), turėjusio suvokimą apie vidinę šių dalykų reikšmę?
Tada jie man atsakė tai, ko liežuvis neapsiverčia pakartoti:
„Nėra čia visai jokios vidinės prasmės, o tik „išoriškai“ suprantami dalykai... (chas ve šalom, neduok dieve).
Paskui dar paklausiau jų, ar rabis Chaimas Vitalis pasiekė ir suprato vidinę prasmę?
Jie man atsakė:
„Aišku, kad Rachu (r. Chaimas Vitalis) nesuvokė daugiau, nei suprantame mes“.
Tada galiausiai paklausiau apie patį Ari?
Tada jie man atsakė:
„Aišku, kad ir pats Ari nežinojo daugiau už mus vidinės šių dalykų prasmės.
Tačiau viską, ką žinojo, perdavė savo mokiniui Rachu, kaip viskas ir atėjo iki mūsų“.
Tada aš nusijuokiau ir paklausiau:
„Kaip tada visi šie dalykai nuostabiai „susijungė“ Ari širdyje, t.y. kaip Ari viską taip nuostabiai „sujungė“, jei pas jį nebuvo jokio supratimo?
Jie man atsakė:
„Visų dalykų „sujungimą“ Ari gavo iš Elijahu, būtent jis žinojo tų dalykų vidinę prasmę, nes jis – angelas“.
Tada išliejau ant jų savo pyktį, nes nebeturėjau daugiau jėgų ir kantrybės iškęsti ir klausytis...
Ir pamatęs, kad šios kvailystės rado atgarsį pas visus, tuo metu užsiimančius šia išmintimi,
todėl:
„Vargas ausims, visa tai girdinčioms“.
Kaip pasakyta:
„Ar net karalienę nori išprievartauti mano akivaizdoje, mano namuose“.
Taip pat ir šventasis Zoharas išlieja savo pyktį ir kartėlį, nusidedantiems savo sielai ir sakantiems, kad nėra vidinių paslapčių Toroje.


Kaip parašyta Zohar Vajera:
„Jeigu Toroje yra tik paprasti pasakojimai, ar istoriniai įvykiai, tada ir pas kitas tautas galime surasti panašių pasakojimų.
Ir pasakė išminčiai, kad tokie žmonės „išrauna“ ir „nupjauna“ Dangaus karalystę“.
Iš tikro Zoharo išminčiai, išgirdę nusidėjėlius kalbant,
kad nėra jokios išminties ir Toros paslapčių pasakė:
Tai lyg „Ateinantys išprievartauti šventąją Šchiną Karaliaus rūmų viduje“.
Vargas jiems, darantiems savo sieloms nepataisomą žalą.


Kaip pasakė išminčiai:
„Šventoji Tora skundžiasi Kūrėjui: padarė Tavo sūnūs iš manęs užstalės dainas smuklėse...
ir dar už tai prašo užmokesčio“...
Tai ir buvo Pirmos Šventyklos sugriovimo priežastis, ir darbar Satan (Mirties angelas) „šoka“ mūsų tarpe, t.y. „Mašijacho atėjimo papėdėje“, nes tai Toros paslapčių atskleidimo laikas.

Todėl manyje neužgesinama „ugnimi“ užsidegė Kūrėjo „pavydas“.
Ir dėl šios priežasties manyje „pakilo“ noras atverti Toros išmintį tokiu dydžiu, kad visi sužinotų, jog „yra išmintis Izraelyje“.
Iš tikro ši priežastis ir buvo pagrindinė, tarp daugelio kitų priežasčių, kodėl aš parašiau savo komentarą.