• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Nachum Klar – ravo Barucho mokinys ir pagalbininkas  (5)

„Koks yra geras kelias, kuriuo eina žmogus? – Tai gera širdis“ (Avot 2:9)

Nachumas buvo nuostabus draugas.

Žodžiais neįmanoma apsakyti jo atsidavimo ir meilės draugams.

Bendruomenėje jis buvo žmogus, kuris savo stipria dvasia įkvėpdavo kitus.

Jis buvo be galo ištikimas bendruomenei, o bendruomenė buvo ištikima jam.

Jis mokėsi ir vykdė viską tą patį, ką ir ravo Barucho mokiniai.

Visa tai darė su džiaugsmu, kuriuo „užkrėsdavo“ ir visus aplinkinius.

Kartą per savaitę mokiniai susirinkdavo aptarti ravo Barucho straipsnį ir pakalbėti apie darbą Kūrėjui.

Šis kassavaitinis susirinkimas Nachumui buvo šventas dalykas.

Nebuvo pasaulyje tokios jėgos, kuri būtų galėjusi sutrukdyti jam dalyvauti šiuose susirnkimuose: nei šaltis, nei karštis, nei liga.

Dalyvaudavo juose  kaip uolus kareivis, pasirodydamas su buteliu gėrimo ar kitokiu skanėstu.

Ir nors jo uždarbio jam sunkiai užtekdavo pragyventi, tačiau niekada negailėdavo pinigų draugams – išleisdavo nemažas sumas tam, kad suteikti malonumą draugams.

Taip pat visiškai negailėjo ir savo pastangų – padėdavo visiems, kam tik prireikdavo jo pagalbos, dar prieš jos paprašant...

Kartą, kai vienas iš draugų Mokymo namuose darė „Kidušą“, staiga aptiko, jog paliko namuose vyną, skirtą „Kidušui“.

Nachumas ilgai nemąstė ir, nepaisydamas Bnei Brako vasaros karščių, nubėgo į to draugo namus.

Atstumas iki jų buvo apie 40 minučių ėjimo, tačiau Nachumas netrukus grįžo su buteliu rankoje.

Dar reikia paminėti, kad Nachumas darė labai svarbų darbą – rinko medžiagą apie Baal aSulamo ir ravo Barucho gyvenimą.

Visa tai užrašydavo sąsiuvinyje, ir šį sąsiuvinį atidavė man (knygos autoriui ravui Abrahamui Gotlibui).

Dalis pasakojimų ir faktų, pateiktų šios knygos pradžioje, yra paimti būtent iš šių Nachumo užrašų.