- אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)
זהר הקדמת ספר הזהר אותיות דרב המנונא סבא
Zohar „Ravo Hemnuna Saba raidės“
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Uždaryti užduotį
(Ištraukos)
Sulam Jehuda Ašlagas
Yra žinoma, kad kiekviena raidė iš Alef-Bet raidžių turi ypatingą tik jai savybę.
Todėl raidė ת „Tav“ tvirtino, kad ji yra labiausiai tinkama iš visų raidžių, galinti atvesti pasaulį į tobulumą, juk ji yra Tiesos savybė, ir ji yra Karaliaus „antspaudas“.
Dalykas tas, kad „sitra achra“ (kita, netyra pusė) egzistuoja tik todėl, kad šventumas duoda jai mažą egziztencijos kibirkštį.
Apie tai parašyta:
„Jos kojos siekia mirtį“(Mišlei 5 – 5) ir:
„Jos karalystė viską valdo“ (Tehilim 103 – 19).
Tai paslaptis, kad raidės ק „Kof“ koja nusileidžia žemiau raidžių eilutės, tai ir yra užuomina į „mažą kibirkštį“, kurį šventumas ( Kof), t.y. malchut duoda sitra achrai.
Todėl nėra nei vienos iš 22 ivrito raidžių, kurios koja „išeitų“ iš eilutės, tik ק.
Iš tikro raidė „Kof“ priklauso „malchut raidėms“, t.y. „machut raidės“ yra קרש''ת.
Ir iš pradžių kairė raidės ת koja „išeidavo“ iš eilutės, tačiau Kūrėjas pamatė,
kad „sitrai achrai“ bus per didelis kontaktas su šventumu.
Todėl Kūrėjas „sutrumpino“ raidės „Tav“ koją ir sąlygojo,
kad ji baigtųsi lygiai su šventumo eilute.
Tada kairė raidės ת „Tav“ koja sustorėjo, t.y. „padvigubėjo“, nes pas raidę „sugrįžo“, išeinanti į išorę, dalis ir raidės koja „padvigubėjo“.
To dėka dabar pas „klipot“ ir „sitra achrą“ nepatenka joks švytėjimas iš „Tav“ savybės.
Ir dar.
Raidė „Tav“ tapo Kūrėjo „antspaudu“, saugojančiu, kad „klipot“ neprisiartintų ir „nečiulptų“ iš ten šventumo kibirkščių.
Todėl, kiekvienas prisiartinantis, turi mirti.
Ir „maža kibirkštis“, reikalingas klipot egzistavimui, aprūpina raidė „Kof“.
Tai reiškia, kad raidė „Kof“ yra pati „aukščiausia“ (skaidriausia) iš malchut raidžių, todėl ji yra labiausiai „nutolusi“ nuo „klipot“ ir „sitra achra“.
Todėl nėra baimės dėl per didelio „klipot“ kontakto.
Tačiau iš kitos pusės, raidė vadinasi קוף , t.y. pats žodis „Kof“ ivritu yra „beždžionė“.
Tai reiškia, kad pas „sitra achrą“ ir „klipot“ ateina jėgos, kurios vadinasi אדם בליעל „adam belijaal“, nedoras žmogus.
Tai panašu į „beždžionę“, kuri yra tik žmogaus „atvaizdas“, taip ir „adam belijaal“, tik „išorinis“ žmogaus atspindys.
Iš tikro žmogus, patekęs į tokią „beždžionišką“ įtaką, lengvai suklysta ir jau nežino kas yra „šventumas“, o kas tik „imitacija“...
Todėl Kūrėjas atsakė raidei „Tav“, kad ji yra neverta pradėti pasaulio sukūrimą, nes pas ją yra labai didelės „teismo jėgos“.
Ir netgi „absoliutiems teisuoliams“, kurie jau nusipelnė „Tiesos antspaudo“ ir įvykdė visą Torą nuo „Alef“ iki Tav“ (nuo א iki ת), raidėje esanti teismo jėga, yra per didelė.
Ir dar.
„Tav“ taip pat yra ir „mirties antspaudas“, nes šios raidės dėka į pasaulį atėjo mirtis ir „pasaulio gyventojai“ yra pasmerkti mirčiai.
Tai atsitiko po to, kai gyvatė sufalsifikavo „Tiesos antspaudą“, tuo įvesdama pirmą Adamą į „Pažinimo medžio“ nuodėmę, kaip parašyta knygoje „Tikunim“ ( Tikun 22).
Todėl pasaulis negali pradėti egzistenciją raidės „Tav“ atstovaujančios savybės dėka.
