• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Pirma dalis

Vaikystė ir jaunystė Varšuvoje

Kai Baal aSulamui buvo 15 metų, buvo taip stipriai išsiugdęs tiesos savybę, kad jau negalėjo pasakyti jokio melo.

Jo darbas su savo savybėmis buvo pastovus: kiekvieną akimirką stengėsi dirbti su savimi, auklėti save ir elgtis, kaip dera tam, kuris yra didžio Karaliaus akivaizdoje.

Ravas Azrielis Chaim Lemberger pasakojo:

„Kai atėjau pas mokytoją Baal aSulamą ir kai buvome vieni, jis pasakė man:

„Vienuolikos metų pradėjau mokytis musaro (etinė sistema) ir tol nepradėdavau sekančios knygos, kol neįgyvendindavau to, kas parašyta pirmojoje ir kol tai netapdavo mano antra prigimtimi.

Aštuoniolikos metų jau buvau pasiekęs pakopą „Adam“ (žmogus -אדם)“. 

Rabi Šimonas bar Jochajus traktate „Jevamot“ aiškina sąvoką „Adam“:

„Jūs, vadinatės „Adam“, o ne stabmeldžiai vadinasi „Adam“.

Baal aSulam paaiškino:

„Adam“ - אדם nuo pasakymo אדמה לעליון - „panašus į Aukštesnįjį“, tai yra, žmogus nori būti panašus į Kūrėją aspektu „koks Jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas“.

Rabi Azriel Chaim tėvas, rabi Moše Baruch Lemberger pasakojo, kad Baal aSulamas jam prisipažino, jog sulaukus dvidešimt keturių metų jo egoistinis noras („kūno“ aspektas) jau buvo „visiškai anuliavęsis“.

Čia kalbama ne apie materialų kūną.

„Kūnas“ (גוף) - tai žmogaus noras gauti malonumą ir mėgavimąsi.

Tai reiškia, kad jo akyse noras gauti jau buvo tapęs visiškai atstumiančiu ir niekingu dalyku. 

Taip Baal aSulamas milžiniškų ir neįsivaizduojamų pastangų dėka ėjo pirmyn ir kilo tiek Toros žiniose, tiek darbe su savo savybėmis. Viską darė kukliai ir be jokio viešumo.

Būdamas devyniolikos metų gavo rabino įšventinimą.

Ir nors tam, kad gauti rabino pažymėjimą, Lenkijos valdžia reikalavo mokėti rusų kalbą, Baal aSulamo tai nesustabdė - per labai trumpą laiką išmoko rusų kalbą ir gavo rabino pažymėjimą. 

Ir čia, Varšuvoje, šešiolika metų buvo teisėju ir tarpininku teisminiuose ginčuose.

Per šiuos metus atspausdino savo pirmąją knygą „Gyvenimo dialogai“, joje jis aprašė didžio išminčiaus Rabi Chaim Meir Jechiel Šapiro iš Muglanicos darbus ir mokymą.  

Baal aSulamo šeima

1906 metais, būdamas dvidešimties metų, mūsų mokytojas sukūrė šeimą su Rivka Ruiz Abramovič (Baal aSulamas ir jo žmona buvo trečios eilės pusbroliai).

Mokytojo žmona buvo šešiolikos metų, kai jie susituokė. Ji buvo kilusi iš Prusovo miestelio.

Jinai pagimdė jam vienuolika vaikų.

Pirmagimis - pirmas ir pats svarbiausias visame kame, kas liečia šventumą - buvo mūsų mokytojas rabi Baruch Šalom aLevi.

Trys vaikai mirė dar būdami maži, tačiau apie tai nėra tikslių duomenų.

Kiti septyni vaikai: trys sūnūs - rabi Jakov Ašlag, rabi Šlomo Benjamin Ašlag, rabi Moše Menachem Aron Ašlag, ir keturios dukros - Sara Brodčik, Bat Ševa Raichberd, Debora Vaicman ir Menucha Verdiger.