• ויקרא אדני ה' צבאות ביום ההוא לבכי ולמספוד ולקרחה ולחגור שק: ישיה כב' יב Ir pašaukė Kūrėjas šią dieną verksmui, gedėjimui, galvos skutimui ir apsvilkimui maišu (Ješaja 22 – 12)

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תניינא 

Zohar „Toros įsakymai. Antras“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                                (Ištraukos)

                                                                                3.

                                                                            Zohar

Pasakė rabi Elazaras:
Iš tikro baimės (priedermės) negalima užmiršti,
vykdant bet kokią priedermę,
tuo labiau, vykdant meilės priedermę.
Baimės priedermė turi susijungti su meilės priederme.
Kaip ji susijungia?
Meilė – tai gerumas vienos pusės,
t.y. kai Kūrėjas duoda žmogui turtus ir gerumą,
dienų ilgumą, vaikus ir maitinimą.
Ir iš kitos pusės būtina pačiam žmogui sužadinti baimę,
ir bijoti kad neįkristų į nuodėmę,
kad Kūrėjas nepasuktų jam „likimo rato“ kita puse.

Apie tai parašyta:
„Palaimintas žmogus bijantis visada“ ( Mišlei 28 – 14),
nes taip „baimė“ yra visada įjungta į „meilę“.
Todėl reikia sužadinti baimę iš kitos, sunkaus teismo pusės,
t.y. jei žmogus mato, kad ateina sunkus teismas,
reikia sužadinti baimę.

Reikia bijoti Kūrėjo deramai ir nesukietinti širdies.
Apie tai parašyta:
„Sukietinantis širdį, įkris į blogį“ (Mišlei 28 – 14).
Vadinasi baimė turi būti iš dviejų pusių, iš gerumo,
bei meilės pusės, ir iš sunkaus teismo pusės,
bei sujungti abi puses.
Todėl, jei baimė yra įjungta net į gerumo ir meilės pusę,
tada meilė yra tinkama ir tobula.