kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אולם עדיין נשאר לנו מקום לשאלה, אם כל תכלית התורה וכל הבריאה, אינה אלא להרים את האנושות השפלה, עד שיהיו ראויים לאותו רוממות הנפלאה – "ולדבקה בו יתברך ויתעלה". היה לו לברא אותנו ברוממות זו, ולא להטריח אותנו ביגיעת הבריאה, התורה והמצוות? בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje? Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse? (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

מבוא לספר הזהר 

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                  22.


Dabar liko mums išsiaiškinti visas materialias sąvokas,
apibūdinančias knygoje Zohar dešimtį sfirot.

Iš tikro, ką reiškia žodžiai:
- „aukštyn ir žemyn“,
- „pakilimas ir nusileidimas“,
- „sumažėjimas ir pasklidimas“,
- „mažas ir didelis“,
- „atskyrimas ir susijungimas“,
- „skaičiai“ ir t.t.
Ką reiškia visos šios sąvokos,
kurias „apatiniai“ (žmonės) sąlygoja dešimtyje sfirot savo gerais ir blogais veiksmais.


Juk iš pirmo žvilgsnio keista, ar gali būti,
kad „Dieviškumas“ gali reaguoti ir keistis ryšium su apatinių veiksmais?
Ir jei sakysime, kad nėra kalbama apie patį „Dieviškumą“ (neduok dieve), „apsirengusį“ ir „šviečiantį“ sfirot, bet yra kalbama apie sfirot indus.
Juk „indai“ nėra „Dieviškumas“, bet tai tik „atsinaujinimas“,
atsiradęs su sielų sukūrimu,
kad paslėpti ar atverti sielų suvokimo dydį,
atvedant jas prie norimo „Galutinio ištaisymo“.


Kaip matyti iš pavyzdžio (7.p.), kur kalbama apie prizmę iš keturių įvairių spalvų stiklinių sienelių, baltos, raudonos, žalios ir juodos.
Ir kur yra kalbama apie „baltą“ knygos lapą ir raidžių materiją.
Iš tikro visa tai gali būti tik pasauliuose Brija, Jecira ir Asija,
nes ten yra atsinaujinančių sfirot indai, bet ne pats „Dieviškumas“.
Tačiau šito negalima pasakyti apie Acilut pasaulį,
kur ir dešimties sfirot indai yra „absoliutus Dieviškumas“,
kartu su juose esančia dieviška šviesa.
Kaip pasakyta (Tikunim Zohar):
„Jis (Kūrėjo esmė), Jo Gyvybingumas (išeinanti iš Jo šviesa), ir gaunantys šviesą Indai, yra viena“.


„Jis“ – reiškia sfirot „esmę“, ir tai – Ein Sofas Palaimintas paslaptis.
„Jo Gyvybingumas“ – reiškia „šviesą“,
šviečiančią sfirot, vadinamą „gyvybės šviesa“.
Tai reiškia, kad visas pasaulis Acilut yra chochma aspektas,
o chochma šviesa yra vadinama „gyvybės šviesa“,
todėl ir pasakyta „Jo Gyvybingumas“.
„Gaunantys šviesą Indai“ – reiškia sfirot „indai“.


Iš tikro visi šie aspektai yra absoliutus „Dieviškumas“,
todėl kaip galima suprasti juose visus tuos pasikeitimus,
kuriuos sąlygoja „apatiniai“?


Ir taip pat turime suprasti, jei Acilut pasaulyje yra viskas dieviška,
t.y. absoliutus vieningumas, ir ten visai nėra atsinaujinančių kūrinių aspekto,
kaip galima suprasti, kad „Tikunei Zohar“ išskiria tris aspektus:
„Jis (esmė)“, „Gyvybingumas (šviesa)“ ir „Indai“(gavimas).
Juk ten turi būti absoliuti vienybė?