• תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תריסר 

Zohar „Toros įsakymai. Dvyliktas “

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                    (Ištraukos)

                                                        Zohar

Dvylikta priedermė – atnešti medžio vaisių pirmuonis.
Kaip parašyta: „Kiekvienas medis, kuriame yra medžio vaisius,
sėjantis sėklą jums bus valgymui“ (Berešit 1 – 29).

Tai kas skirta Kūrėjui (dešimtinę), draužiama valgyti (dabartinėms kartoms).
Tai reiškia, kad „dešimtinę“ ir medžio vaisių pirmuonis“ buvo leista valgyti „jiems“,
t.y. Adamo kartai, kaip parašyta:
„Jums bus valgymui“.
„Jums“ (Adamo kartai), o ne paskesnėms kartoms.

                                            Sulam        Jehuda Ašlagas

Kaip jau parašyta 11 įsakyme, kad čia kalba eina apie du įsakymus:
„Vienas atiduoti pajamų dešimtinę,
o kitas – atiduoti pirmuonis medžio vaisius“.

Tai reiškia, kad kalbama apie „dešimtines“ ir „pirmuonis“.
Ir pasakyta: „Daviau jums“, t.y. Adamo kartai,
t.y. tik „jums“ daviau valgyti, o ne kartoms po jūsų...

Iš tikro čia yra kalbama ne apie tai,
ką galima mums valgyti iš žemės derliaus,
bet apie tai ką draužiama.
Ir tai – „dešimtinės“ bei „pirmuonys“.