kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וכאשר חוטא חטא הראוי להכרת, נכרת אותו ענף מהגוף האילן ונשאר נפרד ממנו ועומד בעולם הזה כרוח הבהמה. רח''ו שערי קדושה Todėl, kai žmogus daro sunkią nuodėmę, ši „šaka“ yra „nukertama“ nuo „šaknies“, ir pasilieka mūsų pasaulyje kaip „gyvuliška dvasia“ (רוח בהמה – ruach behema). (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מבוא לספר הזהר  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                  26.


Iš pavyzdžio matome, kaip šie trys aspektai pas žmogų,
norintį pastatyti namą, susiję vienas su kitu kaip priežastis ir pasekmė.

Tai reiškia, kad visko šaknis yra „pradinė mintis”,
nes kiekviena statybos „programos” detalė turi atitikti pradinį sumanymą.
Taip pat ir statybos metu visi „veiksmai” turi atitikti iš anksto numatytą „programą”.


Taip yra ir dvasiniuose pasauliuose,
kur t.y. kiekviemas „atnaujinimas” išplaukia iš Ein Sof Palaiminto,
t.y. iš „Pirmos” sielų būsenos,
kurioje jos randasi visame savo tobulume „Galutiniame ištaisyme”.
Ir tai paslaptis – „galutinis veiksmas pagal pradinį sumanymą”,
nes ten jau randasi viskas, kas tik atsivers iki „Galutinio ištaisymo”.


Tai reiškia, kad pradžioje viskas išeina iš Ein Sofo Palaiminto į Acilut pasaulį,
kaip „programa”, t.y. išeina „pradinės minties”.
Paskui iš Acilut pasaulio visos „detalės” nusileidžia į pasaulius B – J – A,
kaip mūsų pavyzdyje „programa” realizuojasi „veiksmu” namo statyboje.
Todėl mūsų pasaulyje nieko nėra naujo, kas neišplauktų iš Ein Sof Palaiminto,
t.y. iš „Pirmos” sielų būsenos.
Iš tikro iš Ein Sof Palaiminto viskas „nusileidžia” į Acilut pasaulį,
t.y. į konkretaus realizavimo mūsų pasaulyje „programą”.
Kur iš Acilut pasaulio jau ateina į pasaulius B – J – A,
kuriuose jau realizuojasi visi atsinaujinimai faktiškai.
Tai reiškia, kad ten jau viskas išeina iš „Kūrėjo aspekto” ir tampa „kūrinijos aspektu”.
Ir toliau iš šių dvasinių pasaulių viskas nusileidžia į mūsų žemiausią materialų pasaulį.
Todėl visada reikia turėti prieš akis šį žmogaus, norinčio pastatyti namą, pavyzdį,
kad būtų galima gerai viską suprasti.


Matome, kad nėra jokio atsinaujinimo visuose pasauliuose,
kuris neišplauktų iš bendros „šaknies” Ein Sofe Palainimtam.
Ir iš ten nusileistų į atskirą „šaknį” pasaulyje Acilut,
o iš ten praeitų pro pasaulius B – J – A ir įgautų „kūrinijos aspektą”,
kai galiausiai viskas pasirodytų mūsų pasaulyje.


                                                                  27.


Dabar galima suprasti, kad visi šitie pasikeitimai, liečiantys pasaulį Acilut,
visai neliečia „Palaiminto Dieviškumo“ paties iš savęs.

Tai reiškia, kad čia yra kalbama apie sielas,
atitinkamai gaunančias iš pasaulio Acilut per tris pasaulius B – J – A.
Todėl pats pasaulis Acilut, tai kaip „programa“ mintyse,
lyginant su „pradine mintimi“, t.y. pasauliu Ein Sof Palaimintu.


Ir abiejuose pasauliuose, ir Ein Sofe Palaimintam ir Acilute dar nėra sielų aspekto išvis.
Tai kaip pavyzdyje su žmogumi, norinčiu pastatyti namą,
t.y. „programoje“ žmogaus mintyse dar nėra nieko konkrečiai iš medžio, akmenų ir geležies.
Ir sielų realybė pasirodo tik pasaulyje Brija.
Iš tikro dešimties sfirot indai, nustatantys sielų „dydį“ ir „pajėgumą“,
jau nėra „Dieviškumas“, tačiau tai – „atsinaujinantis“ procesas.
Todėl „Dieviškume“ visiškai negali būti nei pasikeitimo, nei skaičiaus.
Tačiau trijų pasaulių B – J – A „indams“ mes jau priskiriame atitinkamai tris spalvas:
raudoną, žalią ir juodą.
Ir negali būti net minties (neduok dieve),
kad tai yra „Dieviškumas“, nes „Dieviškume“ visai negalioja „atsinaujinimas“.
Todėl šviesa, apsirengusi dešimtyje pasaulių B – J – A „induose“,
tai paprasta „Vienovė“ ir „Dieviškumas“, be jokio pasikeitimo.
Ir netgi šviesa, apsirengusi žemiausiame pasaulio Asijos inde,
tai paprastas „Dieviškumas“ be jokio pasikeitimo (neduok dieve),
t.y. šviesa visuose pasauliuose yra viena (vienoda), pati iš savęs.
Todėl visi pasikeitimai, esantys Kūrėjo švytėjime,
tai dėl sfirot indų, kurie jau nėra „Dieviškumas“.
Ir juose bendru atveju jau yra trys „spalvos“,
bei nesuskaičiuojama daugybė pasikeitimų.



                                                                         28.


Ir iš tikro dešimties sfirot B – J – A pasaulių iš Acilut pasaulio gauna visas „smulkiausias” smukmenas ir pasikeitimus.
Tai reiškia, kad pasaulyje Acilut yra programa „mintyje”,
kuri paskui nusileidžia į pasaulius B – J – A „veiksmų pavidalu”,
kaip pavyzdyje su namo statyba.
Todėl skaitosi, kad dešimties sfirot B – J – A pasaulių „indai” gauna iš, priešais juos esančių,
Acilut pasaulio „indų”, t.y. iš programos „mintyje”,
kuri „iš aukščiau” sąlygoja kievieną veiksmo smulkmeną.
Todėl tuo aspektu mes priskiriame Acilut pasaulio „indams” baltą spalvą,
kuri bendrai nėra spalva.
Tačiau tai yra visų spalvų šaltinis (suma),
kaip vaizduojama balta spalva „Išminties knygoje”.
Ir nors baltoje spalvoje nėra suvokimo,
o baltas fonas knygoje mums nieko nesako,
tačiau tai yra pagrindinis nešėjas „Išminties knygoje”.
Iš tikro balta spalva šviečia aplink kiekvieną raidę ir kiekvienos raidės viduje,
todėl kiekvienai raidei suteikia savitą formą.


Tačiau galima pasakyti ir atvirkščiai:
raidžių raudonos, žalios ar juodos materijos mes nesuvokiame visai,
o suvokiame tik baltą knygos foną.

Tai reiškia, kad balta spalva, šviesdama aplink kiekvieną raidę ir raidės viduje,
apsprendžia raidės formą, ir šios raidžių formos atveria mums visą knygos išmintį.


Ir tai yra dešimties Acilut pasaulio sfirot pavyzdys,
t.y. jos yra atvaizduojamos balta spalva,
ir negalima jose išskirti jokio dalyko, skaičiaus ar pasikeitimo.
Iš tikro tik baltos spalvos švytėjimas pasauliuose B – J – A,
t.y. trijose raidžių materijos spalvose,
sąlygoja visus pasikeitimus,
kurie ateina iš dešimties Acilut pasaulio indų.
Ir nors Acilut pasaulyje nėra konkrečių „indų”,
nes šis pasaulis yra visas „baltas”,
kaip pavyzdyje su baltu knygos lapu,
Acilut pasaulio švytėjimas pasauliuse B – J – A padaro juose „indus”.