kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį


 

Slaptas atsivėrimas


1918 metais Baal aSulamo gyvenime atsirado slaptas mokytojas, kuris atvėrė jam Kabalos išminties vartus.  

Taip apie šį atsivėrimą Baal aSulamas rašė laiške savo pusbroliui:

„Papasakosiu tau nuo pat pradžios iki pabaigos apie man nutikusius dalykus, kurių dėka, iš didelio Kūrėjo gailestingumo, nusipelniau išminties:

12 chešvano mėnesio dieną, penktadienio rytą, pas mane atėjo ir prisistatė vienas žmogus.

Man iškart tapo aišku, kad tai nepaprastai didelis Kabalos išminčius.

Vos tik jis prakalbo, iš karto pajaučiau jame Kūrėjo išmintį. Šiuo atžvilgiu aš visiškai pasitikėjau savo jausmais.

Jis pažadėjo man pilnai atverti išmintį apie tiesą.

Mokėmės su juo beveik tris mėnesius, kiekvieną naktį, nuo pusiaunakčio jo namuose.  

Daugiausiai mokėmės apie šventumo ir tyrumo aspektus, tačiau kiekvieną kartą maldaudavau jo atverti kokią nors Kabalos išminties paslaptį.

Jis pradėdavo, bet niekada nepasakydavo iki galo.

Tad, savaime suprantama, mane kamavo didelis troškimas.

Kol vieną kartą, po mano begalinių maldavimų, jis pilnai atskleidė man vieną paslaptį, dėl ko mano džiaugsmui nebuvo ribų.

Ir nuo tada po truputį pradėjo didėti mano egoizmas.

Ir kuo jis labiau didėjo, tuo labiau tolo nuo manęs mokytojas ir aš net to nejaučiau.

Tai truko apie tris mėnesius, kol paskutinėmis dienomis aš jau neberasdavau jo namuose.

Visur ieškojau jo, bet neradau.

Suvokiau, kad jis nuo manęs nutolo ir mano širdgėlai nebuvo ribų.

Devintą nisano mėnesio dieną suradau jį.

Nuoširdžiai atsiprašiau dėl savo elgesio.

Jis atleido ir mes vėl buvo artimi kaip ir prieš tai.

Jis atvėrė man didžiulę paslaptį apie mikve (mikve - ritualinis pasinėrimas į šaltinio vandenį).

Suprantama, mano džiaugsmas buvo begalinis.

Tačiau mačiau, kaip jis silpsta, todėl nebeišėjau iš jo namų.

O rytojaus dieną, 10 nisano, 1919 metais jis paliko šį pasaulį.

Mano skausmui aprašyti nėra žodžių, nes aš taip tikėjausi nusipelnyti išminties ir supratimo...

Ir štai dabar likau visiškai be nieko. 

Netgi tai, ką buvau gavęs iš jo, viską dabar iš didžiulio sielvarto užmiršau.

Nuo tada pradėjau melstis - iš visos širdies ir visos sielos, su neapsakomu troškimu, karštligiškai, nei akimirką nenurimdamas, kol radau malonę Palaiminto Kūrėjo akyse.

Mano švento mokytojo nuopelnai ir jo mokymas palaikė mane ir mano širdis atsivėrė aukštutinei išminčiai.

Taip pat su Kūrėjo pagalba prisiminiau visas paslaptis, kurias man atvėrė mokytojas.

Ir kaip galėtų toks vargšas kaip aš, tinkamai padėkoti Kūrėjui, kuris nuo pat pradžių žinojo mano menkumą, ir kad neturiu nei proto, nei išminties, kad sugebėčiau padėkoti ir išaukštinti Jo beribį gerumą.

Tačiau kas gi gali Jam pasakyti, ką ir kaip daryti?!

Mano mokytojas buvo sėkmingas verslininkas ir visame mieste garsėjo kaip patikimas prekybininkas.

Tačiau nei vienas žmogus iki šios dienos net neįtarė, kad jis yra kabalistas ir aš negaliu atskleisti jo vardo“. 


Ravas Azrielis Chaim Lemberger pasakojo (tai, ką girdėjo iš rabi Davido Meincbergo):

„Šis laiškas atsirado pas mus rabi Davido Meincbergo dėka.

Rabi Davidas vyko į Lenkiją rinkti pinigų bendruomenei „Varšuva“.

Į Varšuvą atvyko vidury nakties, kai mieste dar buvo visiškai tamsu ir ėmė ieškoti vietos nakvynei.

Staiga pastebėjo iš vieno namo sklindančią šviesą.

Jis pabeldė į namo duris ir įėjo. 

Ten sėdėjo judėjas ir mokėsi.

Tai buvo Baal aSulamo pusbrolis, kuriam mūsų mokytojas ir rašė šį laišką.

Kai pusbrolis išgirdo, kad rabi Davidas yra Baal aSulamo mokinys, iškart ištraukė laišką ir parodė rabi Davidui.

Štai tokiu būdu Kūrėjas sąlygojo šio laiško atvėrimą.

Ir jei jūs manote, kad šis laiškas padarė rabi Davidui įspūdį, tai jūs labai klystate“.

Paaiškinimas:

Baal aSulamo mokiniai neieškojo ženklų ir stebuklų, kurie palengvintų jiems darbą Kūrėjui. Atvirkščiai - jie kaip tik ieškojo kuo daugiau darbo, kad suteiktų malonumą Kūrėjui.

Ir kiekvienas jų anuliavimasis prieš mokytoją, buvo pagrįstas ėjimu virš logikos, virš proto.

Todėl neieškojo ženklų ir panašių įrodymų, patvirtinančių mokytojo didumą.