kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וכאשר חוטא חטא הראוי להכרת, נכרת אותו ענף מהגוף האילן ונשאר נפרד ממנו ועומד בעולם הזה כרוח הבהמה. רח''ו שערי קדושה Todėl, kai žmogus daro sunkią nuodėmę, ši „šaka“ yra „nukertama“ nuo „šaknies“, ir pasilieka mūsų pasaulyje kaip „gyvuliška dvasia“ (רוח בהמה – ruach behema). (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מבוא לספר הזהר 

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                    40.


Knyga Zohar:
„Ir vadina save Kūrėjas vardais: El, Elokim, Šadai, Cevaot, Eke tam, kad pažintų Kūrėją pagal kiekvieną savybę (midą), esančią jame“.
Tai reiškia, kad dešimt sfirot, tai dešimt Kūrėjo negalimų trinti vardų paslaptis.
Kaip parašyta Zohare (Vajikra 168):


„sfira keter vadinama – „Eke“,


sfira chohma vadinama – „Ko“ (Jud Hey),


sfira bina vadinama „Havaja“ su įbalsinimu – „Elokim“,


sfira chesed vadinama – „El“,


sfira gvura vadinama – „Elokim“,


sfira tiferet vadinama – „Havaja“,


dvi sfirot necach ir hod vadinamos – „Cevaot“,


sfira jesod vadinama – „El Chai“,


sfira malchut vadinama – „Adni“ (Adonai).



                                                                           41.


Toliau parašyta:
„Jei Kūrėjo šviesa nebūtų „apsirengusi” šventosiomis sfirot, nebūtų žmonėms galimybės nusipelnyti Kūrėjo suvokimo.
Tada neišsipildytų žodžiai:
„Pilna žemė pripildyta Kūrėjo šlovės”.


Paaiškinimas.
Kūrėjo noras yra toks, jog sielos „matytų”,
kad pas patį Kūrėją vyksta visi pasikeitimai,
kurie yra sfirot.
Tai reiškia, kad sieloms yra duodama galimybė pilnai suvokti ir pažinti Kūrėją.
Tik taip gali išsipildyti žodžiai:
„Pilna žemė pripildyta Kūrėjo šlovės”.
Kaip yra paaiškinta 33 dalyje.



                                                                         42.


Zoharas:
„Vargas tam žmogui, kuris priskirs Kūrėjui kokią nors savybę,
t.y. pasakys, kad kokia tai savybė yra pas Kūrėją pati iš savęs.

Netgi iš tų dvasinių savybių, kurios atsiskleidžia sielose, ir tuo labiau iš žmogaus „materialios“ prigimties savybių, kurių pagrindas yra “afar” (dulkės), ir kurios yra baigtinės ir išnykstančios.
Kaip jau sakėme – Kūrėjo noras yra toks, kad „gaunančios“ sielos matytų visus savo pasikeitimus kaip ateinančius iš viršaus, iš Kūrėjo.


Tačiau su visu tuo sielos turi aiškiai suprasti, kad pas Kūrėją nėra jokio pasikeitimo ir jokios savybės.
Tai reiškia, kad toks yra tik Kūrėjo noras, kad sielos taip „įsivaizduotų”, paslaptimi:
„Pranašų lūpomis būsiu atvaizduojamas”.


Tačiau jei sielos suklys (neduok dieve) tame, vargas joms, nes akimirksniu dings joms Kūrėjo „šviesa”.
Ir tuo labiau kvailių įsivaizdavimas, kurie įsivaizduoja ir priskiria Kūrėjui kokį tai poelgį,
tinkamą žmogui, t.y. praeinantį, baigtinį ir išnykstantį”.
(Iki čia šventojo Zoharo žodžiai).


Todėl labai svarbu besimokančiam suvokti šį Zoharo paaiškinimą, aprašantį dešimt sfirot ir tris pasaulius Brija, Jecira ir Asija.
Ir daugiau paaiškinti jau nebegalima.