- הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).
זהר הקדמת ספר הזהר אותיות דרב המנונא סבא
Zohar „Ravo Hemnuna Saba raidės“
rabi Šimonas bar Jochajus
Uždaryti užduotį
(Ištraukos)
Zohar
Raidė א „Alef“ atsistojo šalyje, bet neįėjo.
Pasakė jai Kūrėjas:
„Alef, Alef, kodėl tu neįeini kaip kitos raidės“?
Atsakė Jam Alef raidė:
„Pasaulio Viešpatie, kai pamačiau,
kad visos raidės nuėjo be rezultato,
ką gi man belieka daryti?
Ir dar, jau davei raidei „Bet“ šią didelę dovaną,
todėl netinka Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal,
duotą savo tarnui, ir perduoti kitam“.
Pasakė jai Kūrėjas:
„Alef, Alef, nežiūrint į tai,
kad raide „Bet“ yra sukuriamas pasaulis, tu būsi visų raidžių „galva“.
Mano vienybė yra tik tavyje,
t.y. tavimi prasidės visas atskaičiavimas ir visi pasaulio sūnų darbai.
Visa Mano vienybė tik raidėje „Alef“.
Sulam Jehuda Ašlagas
Jau sakėme, kad šie raidžių klausimai, tai raidžių „man“,
t.y. prašymo, maldos pakėlimas, o Kūrėjo atsakymas vadinasi „mad“.
Iš tikro visas didelis raidės „Alef“ tobulumas gali būti sąlygotas tik iš Kūrėjo,
bet ne iš pačios raidės, pusės.
Todėl ir pasakyta:
„Raidė א „Alef“ atsistojo šalyje“, bet neįėjo“.
Tai rodo, kad „Alef“ nepakėlė „man“,
kaip kitos raidės, kol jos nepašaukė Kūrėjas.
Ir tai kad pasakyta „Alef“, „Alef“ du kartus, yra užuomina į dvi būsenas.
Pirma būsena – tai raidžių „mėgavimosi“ su Kūrėju paslaptis.
Antra būsena – tai „Galutinio ištaisymo“, kurį atliks pats Kūrėjas, paslaptis.
Ir tai, kad pasakyta:
„Kai pamačiau, kad visos raidės nuėjo be rezultato“,
reiškia kad „Alef“ nedrįso pakelti „man“.
Tai reiškia, kad „Alef“ pamatė,
kad visos raidės nuėjo be naudos,
nes prieš kiekvieną raidę yra priešais netyra jėga.
Todėl ir „Alef“ pagalvojo,
kad ji ne geresnė už kitas raides,
nes ir prieš ją taip pat yra „klipot“.
Tai pat yra ir antra priežastis,
nes pasakyta:
„Ir dar, jau davei raidei „Bet“ šią didelę dovaną,
todėl nebetinka Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal“.
Iš tikro „Alef“ pamatė,
kad jau yra nuspręsta „statyti“ pasaulį pagal raidės „Bet“ savybę paslaptyje:
„Pasaulį pastatys gerumas“.
Todėl nėra abejonės,
kad čia negali būti jokio pakeitimo,
juk netinka „Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal,
duotą savo tarnui, ir perduoti kitam“.
Tačiau Kūrėjas pasakė:
„Alef, Alef, nežiūrint į tai, kad raide „Bet“ yra sukuriamas pasaulis,
tu būsi visų raidžių „galva“.
Tiesa, kad jau yra sukurtas pasaulis raide „Bet“,
taip pat – tiesa, kad ši dovana nebus perduota kitam.
Tačiau Kūrėjas pridūrė:
„Mano vienybė tik tavyje,
tavimi prasidės visas atskaičiavimas ir visi pasaulio sūnų darbai“.
Tai reiškia, kad Kūrėjo „vienybė“ atsiveria pasauliui tik raidės „Alef“ savybe.
Ir dar priedo, visi „bausmės“ ir „užmokesčio“,
bei „sugrįžimo“ (atgailos) aspektai,
kuriais atsivers „Galutinis ištaisymas“,
bus tik „Alef“ raidės savybėje.
Iš tikro „Alef“ atspindi „didelę“ būseną,
pasiekiamą tik pilna atgaila.
Ir tai, kad pasakyta:
„Visa vienybė tik raidėje „Alef“,
tai užuomina apie didelę „Galutinio ištaisymo“ vienybę,
priklausančio tik nuo raidės „Alef“.
Zohar
Sukūrė Kūrėjas auštutines raides didelėmis (užuomina į biną, aukštutinį pasaulį),
o apatines raides mažomis (užuomina į malchut, apatinį pasaulį).
Todėl parašyta: ב ב „Bet“, „Bet“
tai yra:
בראשית ברא
„pirmiausia sukūrė“ (Berešit 1 – 1),
ir א א „Alef“, „Alef“
tai yra:
אלהים את
„Kūrėjas „et,“ (galininko prielinksnis).
Kur pirmos „Alef“ ir „Bet“ yra „viršutinės“ raidės (iš bina),
o antros „Alef“ ir „Bet“ yra „apatinės“ raidės, iš malchut.
Ir visos raidės yra vienybėje, ir viršutinės,
ir apatinės (kad sąlygoti vienos kitoms).
Sulam Jehuda Ašlagas
„Didelės“ raidės yra iš „aukštutinio“ pasaulio,
o „mažos“ – iš „apatinio“.
Tai reiškia, kai „aukštesnis“ nori sąlygoti „apatiniam“,
jis privalo „apsirengti“ apatiniu.
Ir tai dviejų raidžių „Bet“ ir dviejų raidžių „Alef“ pirmuose Toros žodžiuose paslaptis.
Todėl pirma raidė „Bet“ (iš binos) „aprengia“ apatinę raidę „Bet“ (iš malchut).
Ir taip pat pirma raidė „Alef“ aprengia antra „Alef“,
kad galėtų sąlygoti jai.
O tai, kad „visos raidės yra vienybėje, ir „viršutinės“, ir „apatinės“,
yra dėl to, kad viršutinės yra „apsirengusios“ apatinėmis,
kad galėtų sąlygoti joms.
