• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Mūsų mokytojas tampa admor

Po keleto mokymosi mėnesių visiems mokiniams tapo aišku, kad jie nusipelnė būti šalia Kūrėjo žmogaus, pasiekusio neįtikėtinai aukštas dvasines pakopas, kuris kalbasi su Kūrėju bei yra susijungęs su Juo, kaip vienas iš senųjų pranašų.  

Mokiniai suprato, kad tai ypatinga siela, nusileidusi „iš viršaus“, kad parodytų jiems kelią, vedantį į „Kūrėjo namus“. Tada Baal aSulamas tapo jų „admor“ (mokytoju ir ravu).

Persekiojimai

Iš pradžių Baal aSulamas liepė laikyti paslaptyje tai, jog kiekvieną naktį nuo pirmos valandos jo namuose susirenka ši mokinių grupė.

Tačiau po to, kai ėmė kilti priešiškumas Baal aSulamo atžvilgiu, mūsų mokytojas pasakė:

„Jei jau atsirado priešiškumas, tai galima viešai atskleisti apie mūsų pamokas ir mūsų grupę“.

Tuo metu taip pat ir mokinių namuose prasidėjo neramumai, įvairūs prieštaravimai ir didžiuliai persekiojimai, kurie kilo būtent iš mokinių žmonų, jų tėvų ir uošvių pusės.  

Visa tai pasiekė tokį lygį, kad netgi buvo mėtomi akmenys.

Tačiau mokiniai kentė viską tyliai, nes jiems rūpėjo tik vienas dalykas – ryšys su Baal aSulamu“.

Čia baigiasi rabi Menachem Josef Vainštoko pasakojimas.

Pasakojo rabi Abraham Brandvain:

„Kartą mokinių žmonos ir uošviai susivienijo ir susirinko prie mūsų mokytojo namo.

Susirinkusieji šaukė Baal aSulamui, jog jei jis nenutrauks savo mokymo, tada išdaužys visus jo namų langus.

Mūsų mokytojas ramiai atsakė jiems:

„Jei išdaužysite langus, nuo to bus blogiau tik jums, nes užtenka vieno mano žodžio, kad viskas būtų sutaisyta ir tada visas pasaulis pamatys mano galią“.     

Tai išgirdę susirinkusieji baisiausiai persigando ir išlakstė kiekvienas į savo namus.

Vėliau mūsų mokytojas paaiškino, jog jis turėjo omeny tai, jog jei pasakys vieną žodį stikliui, šis iš karto ateis ir įstatys naujus langus...“.

Yra žinomas pasakojimas apie rabi Jehošua Horvic, kurio mama uždraudė jam eiti mokytis pas Baal aSulamą.

Kai rabi Jehošua Horvic pamatė, kad dėl priedermės „gerbti tėvą ir motiną“ bus priverstas palikti savo mokytoją, pasakė savo motinai:

„Žinai, pasaulyje yra tik du dideli žmonės: vienas jų yra ravas Baal aSulamas, o kitas – admor Isacharas Dov iš Belzo, kuris gyvena Lenkijoje. Jei neleisi manęs pas Baal aSulamą, būsiu priverstas vykti į Lenkiją pas Belzo rabi, nes juk aš privalau mokytis Torą ir tarnauti Kūrėjui“. 

Ir iš karto, kai tik baigė kalbėti, ėmė pakuotis daiktus ir ruoštis kelionei į Lenkiją.

Kai rabi Jehošua motina pamatė, jog jis rimtai apsisprendė ir ketina viską paaukoti ir išvykti į Lenkiją, vien tik tam, kad turėtų mokytoją ir dvasinį vadovą Kūrėjo darbe, nusileido jo prašymui.

Rabi David Meincbergui, didžiam Baal aSulamo mokiniui, taip pat teko patirti didelį spaudimą.

Kai ješivoje „Chajei olam“ tapo žinoma, jog jis ruošiasi mokytis pas Baal aSulamą, ješivos vadovai norėjo tuojau pat jį pašalinti. 

Jų tvirtinimu, rabi Davidas nesugebės tinkamai mokintis ješivoje dieną, jei jis kelsis mokintis naktį.

Tačiau rabi Davidas visiškai nekreipė į tai dėmesio, ir nei kiek nedvejojo – jis buvo tvirtas savo apsisprendime mokytis pas didį mokytoją Baal aSulamą.

Ravas Abrahamas Brandvainas pasakojo:

„Vienas judėjas, vardu Moše Šternas pasakojo man, kad su savo sūnumi nuėjo pas mūsų mokytoją į namus (tuo laikotarpiu Baal aSulamas gyveno Bukharų rajone Jeruzalėje) ir ten savo kailiu patyrė tą didelį priešiškumą, nukreiptą prieš mūsų mokytoją.

Tuo metu, kai Baal aSulamas kalbėjosi su Moše Šternu, lauke pasigirdo garsūs šūksniai ir į mokytojo namus pasipylė didžiulių akmenų kruša, dėl ko sudužo dauguma namo langų.

Namiškių tarpe kilo didžiulis sąmyšis, tačiau mūsų mokytojas nei nekrustelėjo.

Jis žinojo, jog tam, kad sąlygoti Kūrėjo šviesą pasauliui, reikia pereiti daugybę kliūčių. 

Tai buvo gyvas „išorinių išminčių“ priešiškumo pavyzdys – priešiškumo, nukreipto prieš galingą šventumo šviesą, kurią spinduliavo pasauliui mūsų šventas mokytojas“.  

Pasakojo rabi Baruch Šalom:

„Vieną naktį rabi Moše Jair Vainštokas pasakė mano tėvui, kad nori nueiti į mikve („mikve“ - ritualinis pasinėrimas į šaltinio vandenį).

Mano tėvas jo paklausė:

„Ar žinai, kokia yra mikve paslaptis?“

Ir iškart pridūrė:

„Mikve paslaptis atsispindi Toros eilutėje: „Ir buvo: kai pajudėdavo „Atsivėrimo skrynia“, sakydavo Moše: pakilk, Kūrėjau, ir tegul išsibėgios Tavo priešai, ir išsisklaidys nuo Tavo veido Tavo nekentėjai“ (Bemidbar 10:35). 

„Pakilk“ קומה– tos pačios raidės, kaip „mikve“ מקוה.

Tai parodo, kad mikve aspektas – tai švento Kūrėjo vardo Havaja atgimimas, dėl kurio „išsisklaidys Tavo priešai“.

Tai reiškia, kad išsisklaidys (bus sunaikinti) visi Kūrėjo nekentėjai“. 

Po to, kai rabi Moše Jair nuėjo, mano tėvas pašaukė jį atgal ir pasakė:

„Nusiteik, kad tu esi Kūrėjo priešas ir būsi sunaikintas prieš Jį“. 

Paaiškinimas:

Kiekviename žmoguje yra dvi jėgos: tikėjimo jėga, t.y. ėjimas tikėjimu virš žinojimo, stengiantis sąlygoti artimui ir Kūrėjui.

Ir priešinga jai yra kita jėga – tai meilės sau nešvarumas, kuris neleidžia žmogui visa širdimi ir visa siela tarnauti Kūrėjui.

Taigi, ši meilės sau nešvarumo jėga – tai Kūrėjo priešas, esantis žmogaus viduje. Ir ši jėga iš visų jėgų priešinasi žmogaus anuliavimuisi prieš Kūrėją.

Ir kaip pasakė mūsų šventas mokytojas: „išsisklaidys tavo priešai“ - tai reiškia, kad išsisklaidys priešai žmogaus viduje. Tai yra tos noro gauti jėgos, esančios žmogaus širdyje.  

Nežiūrint į tai, kad aplink Baal aSulamą susiformavo grupė mokinių, kurie buvo to meto Jeruzalės geriausi iš geriausių, tačiau mūsų mokytojas neužmiršo savo brangaus ir mylimo mokinio rabi Moše Mordechajaus, kuris liko Varšuvoje.

Tarp jų išliko nenutrūkstamas ryšys, kurį jie palaikė laiškais.

Juose matyti didžiulis Baal aSulamo ilgesys ir meilė rabi Moše Mordechajui, meilė, aukštesnė už žmogišką prigimtį.

Ši meilė išeina už žmogaus egoistinio noro gauti rėmų.