kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                10.


Kaip paaiškinta Zohare Toros eilutė:
„Ir pasakė Kūrėjas „tebūnie šviesa“ ir atsirado šviesa“ (Berešit 1 – 3).
Tai reiškia: „Tebūnie šviesa“ mūsų pasaulyje,
„Ir atsirado šviesa“ pasaulyje, kuris ateis“.
Iš tikro „kūrimo veiksmas“ (pasaulėdara) buvo sukurtas pilnai su visomis detalėmis ir visais lygiais. Kaip pasakė išminčiai:
„Su pilnu galutiniu grožiu ir tobulumu“.
Todėl šviesa, sukurta pirmą kūrimo dieną, išėjo pilname tobulume ir grožyje.
Ir apėmė šio pasaulio gyvenimą su visu galutiniu malonumu ir grožiu,
kaip ir atspindi pasakymas:
„Tebūnie šviesa“.
Tačiau, kad suteikti galimybę pasirinkimui ir darbui,
Kūrėjas paėmė ir paslėpė šią šviesą teisuoliams ateičiai,
kaip mums ir sako išminčiai.
Todėl ir pasakė labai aiškiai:
„Tebūnie šviesa“ mūsų pasaulyje“, tačiau taip nepasiliko,
bet – „Ir atsirado šviesa“ pasaulyje, kuris ateis“.
Tai yra tas, kas užsiima Tora „lišma“, nusipelno šios šviesos ateityje,
t.y. kai žmogus išsityrina savo kūną (norus) Toros kelyje.
Ir tada žmogus tampa vertas šios didelės šviesos taip pat ir mūsų pasaulyje,
kaip pasakė išminčiai:
„Savo pasaulį pamatysi savo gyvenime“.


                                                               11.


Tačiau matome Talmudo išminčių pasakymuose,
kad jie palengvino mums Toros kelią labiau nei Mišnos išminčiai.
Todėl Talmudo išminčiai sako:
„Visada žmogus gali užsiiminėti Tora ir priedermėmis, netgi „lo lišma“,
nes iš „lo lišma“ ateina į „lišma“.
Tai yra todėl, kad švytėjimas, esantis Toroje, grąžina prie gerumo.


Iš tikro pasiūlė mums naują kelią vietoj apribojimų ir kentėjimų,
pateiktų mišnoje „Avot“.
Ir tai – „švytėjimas Toroje“, kuriame yra pakankamai jėgos grąžinti žmogų prie gerumo,
ir atvesti prie užsiėmimo Tora ir priedermėmis „lišma“.


Todėl ten nekalbama apie apribojimus ir kentėjimus,
bet užtenka vien tik švytėjimo, esančio Toroje.

Ir šis švytėjimas įgalina žmogų užsiiminėti Tora taip,
kad jis „suteiktų malonią dvasią Kūrėjui“, o ne savo malonumui.
Tai ir vadinasi „lišma“.


                                                             12.


Tačiau iš pirmo žvilgsnio galima suabejoti šiuo pasakymu,
juk sutinkame besimokančiu, kuriems nepadėjo vien tik mokymasis prieiti prie „lišma“.
Ir čia yra vienas niuansas:
Užsiėmimas „lo lišma“ turi būti toks,
kad žmogus tiki Kūrėju ir jo Tora, taip pat užmokesčiu ir bausme,
t.y. žmogus turi užsiimti Tora todėl,
kad Kūrėjas prisakė jam.


Tačiau parastai žmogus nevalingai įjungia mėgavimąsi sau prie malonios dvasios Kūrėjui suteikimo.
Ir jei po užsiėmimo ir didelių pastangų Tora ir priedermėmis žmogui paaiškėja,
kad jis negavo naudos sau, jis gailisi tų pastangų.


Taip atsitinka todėl, kad žmogus iš pat pradžių neteisingai nukreipė savo mintis,
ir įtikino save, kad ir jis pats gaus naudos sau.
Todėl šis aspektas ir vadinamas „lo lišma“,
ir išminčiai leido pradžioje užsiėmti tokiu būdu.


Tačiau be jokių abejonių, jei žmogus dar nenusipelnė tikėjimo Kūrėju ir Jo Tora,
o yra paskendęs abejonėse ח''ו (chas ve šalom, neduok dieve),
ne apie jį kalbėjo išminčiai, kad iš „lo lišma“ ateis į „lišma“.
Ir ne jam pasakyta, kad „švytėjimas Toroje“ grąžina prie „gerumo“.


Tai reiškia, kad „švytėjimas“ Toroje šviečia tik tiems, kurie nusipelnė tikėjimo.
Ir ne tik, bet „švytėjimo“ dydis yra proporcingas žmogaus „tikėjimo“ stiprumo dydžiui.
Tačiau neturintiems tikėjimo ח''ו (neduok dieve) – atvirkščiai Tora tampa „mirties lašu“,
nes gauna iš Toros „tamsą“ ir „užtemsta“ jų akys.


                                                            13.


Ir čia išminčiai pateikė gražią pasakėčią apie šį dalyką, pagal eilutę:
„Vargas jums trokštantiems Kūrėjo dienos,
kam jums Kūrėjo diena?
Ji jums tamsa, o ne šviesa“ (Amos 5 – 18).
Pasakėčia apie gaidį ir šikšnosparnį,
laukiančius ryto šviesos.
Pasakė gaidys šikšnosparniui:
„Aš laukiu ryto šviesos, nes šviesa, tai mano gyvenimas,
o tu, kam tau šviesa? (Talmudas, Sanhedrin).


Ir įsižiūrėk įdėmiai.
Todėl savaime aišku, kad tie žmonės,
kurie nenusipelnė iš „lo lišma“ ateiti į „lišma“,
tai tik todėl, kad nėra pas juos tikėjimo Kūrėju, ir jie negavo Toros „švytėjimo“.
Tokie žmonės gyvena tamsoje ir numirs „ne išmintyje“.
Tačiau tie, kurie nusipelnė pilno tikėjimo, jiems garantuoja išminčiai:
Nors (pradžioje) ir užsiima Tora „lo lišma“,
švytėjimas, esantis Toroje, atves juos prie gerumo.


Ir nusipelnys, netgi be išankstinių kentėjimų ir vargingo gyvenimo, Toros „lišma“.
Kas sąlygoja laimingą gyvenimą šiame pasaulyje ir pasaulyje, kuris ateis.
Apie juos parašyta:
„Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į neregėtas aukštumas“ (Ješaja 58 – 14).