• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות 

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 22.

Ir iš tikro, jei atkreipsime dėmesį į išminčių žodžius,
jie tampa aiškūs mums, kaip giedras dangus.
Juk parašyta:
„Tegul mokinys geriau patrauks ranką, nuo atviros Toros mokymo,
po to kai pabandė savo sėkmę (atvirame mokyme)“.
Todėl tai nereiškia savo proto aštrumo, ar erudicijos sėkmės.

Tačiau, kaip paaiškinome pasakymą:
„Sukūriau blogio instinktą, ir sukūriau jam vaistą (prieskonį) – Torą“.
Tai reiškia, kad žmogus triūsė ir stengėsi atviroje Toroje,
bet jo blogio instinktas nesumažėjo nei kiek.
Ir žmogus visai neišsigelbėjo nuo nuodemingų abejonių,
kaip aiškina Raši:
„Sukūriau jam (blogiui) vaistą (prieskonį) – Torą.
Todėl patariama tada, kad „patrauktų ranką“ nuo atviros Toros,
ir užsiimtų „išmintimi apie tiesą“ (kabala).

Tai reiškia, kad užsiimant „išmintimi apie tiesą“ yra lengviau pritraukti „Toros švytėjimą“,
negu užsiimant atvira Tora, ir tai yra dėl labai paprasto dalyko.
Juk atviros Toros išmintis yra aprengta išoriniais, materialiais „rūbais“, tokiais kaip:
Vagystė, grobstymas, žala ir pan.
Todėl labai sunku žmogui, užsiėmimų metu nukreipti savo protą ir širdį į Kūrėją,
kad galėtų pritraukti „Toros švytėjimą“.
Ir tuo labiau tokiam žmogui, kuriam iš vis yra sunkus Talmudo mokymas.

Ir kaip toks žmogus, gali suvokti, kad Talmudas kalba apie Kūrėjo veiksmus?
Tai reiškia, kad mokymas apie paprastus dalykus negali pas tokį žmogų ateiti kartu su intencija apie Kūrėją.
Todėl patariama jam užsiimti kabalos išmintimi,
nes ši išmintis visa yra „aprengta“ Kūrėjo vardais.
Ir suprantama, kad tada žmogus galės be vargo mokymo metu nukreipti protą ir širdį į Kūrėją,
netgi, jei žmogui yra labai sunku susikaupti į mokymą.
Iš tikro mokymas apie Kūrėjo išmintį (kabalą) ir Kūrėjas yra viena.
Ir tai labai paprasta.

                                                            23.

Ir todėl pateikia svarų įrodymą iš gmaros:
„Mokinys, kuris nepamatė gero ženklo savo mokymesi penkis metus,
jau daugiau nebepamatys“.
Ir kodėl nepamatė gero ženklo savo mokymesi?
Tik dėl to, kad „nenukreipė“ mokymo metu savo širdies,
o visai ne dėl gabumų trūkumo.
Juk Toros išmintis visai nereikalauja ypatingų gabumų, kaip parašyta midraše:
„Visa išmintis ir visa Tora yra paprasti dalykai.
Tas, kas bijo Manęs ir vykdo Toros žodžius,
visa išmintis ir visa Tora yra jo širdyje”.
Tačiau iš tikro reikalingas laikas,
kad paruoštum save Toros ir priedermių švytėjimui.
Ir kas žino kiek?
Juk gali žmogus taip laukti visus septyniasdešimt savo gyvenimo metų?
Todėl perspėja mus baraita (Chulin 24),
kad neverta laukti ilgiau, nei penkis metus,
o rabi Josi sako, tik tris metus,
t.y. šio laiko visiškai pakanka, kad nusipelnyti Toros išminties.

Tačiau, jei nepamatė gero ženklo per šį laikotarpį,
tegul neapgaudinėja žmogus savęs klaidingomis iliuzijomis ir lūkesčiais,
ir tegul žino, kad jau nepamatys gero ženklo niekada.
Todėl žmogus turi iškart imtis visų veiksmingų priemonių,
kad galėtų ateiti į mokymą „lišma”, ir nusipelnyti Toros išminties.

Todėl baraita nepateikia jokio patarimo (priemonės),
tik perspėja, kad mokinys „nesėdėtų” tokioje padėtyje, „sudėjęs rankas”, ir nelauktų.
Taip pat rabi Chaimas Vitalis sako,
kad tokiam žmogui pati veiksmingiausia ir užtikrinta priemonė yra užsiimti kabalos išmintimi.
Ir atsitraukti nuo atviros Toros mokymo,
nes jau pabandė sėkmę, ir veltui.
Todėl tokiam žmogui reikia visą savo laiką paskirti kabalos išminties mokymui,
kad jam tikrai pasisektų.

                                                                24.

Ir tai labai paprasta, nes čia visai nekalbama apie atviros Toros mokymą,
liečiantį žinias apie praktinį įstatymų vykdymą.
Iš tikro „negali prasčiokas būti chasidas (dvasingas)“,
ir „talmudinių nuostatų klaida skaitosi, kaip tyčinis nusikaltimas“,
nes galiausiai „viena nuodėme prarandama labai daug gerumo“.

Todėl kiekvienas mokinys privalo kartoti įstatymus,
kad nesuklysti praktiniame jų vykdyme.
Ir čia yra kalbama apie gilinimąsi į atviros Toros išmintį,
liečiantį problemas, susijusias su praktiniu įstatymų (halachos) laikymusi.
Taip, kaip ir pabrėžia rabi Chaimas Vitalis,
kad galima palengvinti Toros mokymą,
ir tai neliečia praktinių įstatymų (halachos) vykdymo.

Todėl mokinys gali mokytis iš sutrumpintų knygų, bet ne iš šaltinių,
tačiau ir čia reikalingas didelis gilinimasis.
Juk negalima lyginti žmogaus, žinančio halacha iš šaltinio,
su žinančiu ją iš santraupos ar iš apybraižos.
Ir kad čia nebūtų suklydimo,
iškart savo žodžių pradžioje rabi Chaimas Vitalis pateikia tvirtinimą,
kad siela susijungia su kūnu,
tik būdama ištaisyta Toros priedermėmis, 613 priedermėmis.