• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  37.

Ir kas liečia trečią klausimą, t.y. baimę, kad ko nors „nepraleistum“,
tai čia nėra baimės išvis.
Tai reiškia, kad nukrypimas nuo Kūrėjo kelio (neduok dieve),
kuris būdavo seniau, įvyko dėl dviejų priežasčių:
Pirma dėl nesilaikymo Kūrėjo draudimo ir atvėrimo dalykų,
kuriuos draudžiama atskleisti.
Ir antra, kad suprato kabalos žodžius „išorine“ materialia prasme,
tuo nusižengdami draudimui „nedaryk sau jokio stabo ir jokio atvaizdo“.

Todėl iš tikro buvo „tvirtovės siena“ aplink šią išmintį iki šių dienų,
ir daugelis, pradėję mokytis, negalėjo tęsti toliau dėl supratimo trūkumo,
t.y. dėl „materialių savokų“, apibūdinančių dvasinius dalykus, neteisingo supratimo.

Iš tikro knygoje „Veidas šviečia, veidas paaiškina“ stengiausi paaiškinti didžiąją Ari knygą „Ec chajim“.
Tai reiškia, kad aš dvasinius įstatymus ir sąvokas „išvilkau“ iš materialaus apvalkalo,
ir paaiškinau juos virš „vietos ir virš laiko“.
Todėl dabar, kiekvienas besimokantis gali suprasti dvasinius dalykus aiškiu ir paprastu suvokimu, kaip yra suprantamas Talmudas su Raši komentarais.

                                                                         38.

Panagrinėkime reikalavimą užsiiminėti Tora ir priedermėmis „lišma“.
Pirmiausiai reikia suprasti patį pavadinimą „Tora lišma“ (dėl pačios Toros).
Kodėl apibrėžiamas pats tobuliausias ir optimaliausias dvasinis darbas vadinamas „lišma“?
O netobulas dvasinis darbas – „lo lišma“?
Juk pagal paprastą supratimą užsiėmimas Tora ir priedermėmis turi būti,
nukreipiant širdį, kad galėtum suteikti malonumą Kūrėjui, o ne sau.
Todėl reikėjo pavadinti ir apibrėžti mokymą „Tora lišmo“ (dėl Jo – Kūrėjo) ir „Tora lo lišmo“.
Tai reiškia „Dangaus vardu“, tačiau kodėl apibrėžiame tai „lišma“ ir „lo lišma“,
kas reiškia dėl pačios Toros?
Ir iš tikro yra čia papildomas supratimas.
Tai reiškia, kad pats pasakymas rodo, kad užsiėmimas „Tora lišmo“,
t.y. suteikti „malonią dvasią Kūrėjui“, dar nėra pakankamas,
bet jis turi būti „lišma“, t.y. dėl pačios Toros.
Tačiau tai reikalauja paaiškinimo.

                                                                 39.

Dalykas tas, jog yra žinoma, kad Toros pavadinimas yra: „Gyvenimo Tora“.
Kaip parašyta: „Tai yra gyvenimas, radusiems jį“ (Mišlei 4 – 22),
ir: „Tai nėra jums tuščias dalykas, nes tai jūsų Gyvenimas“ (Dvarim 32 – 47).
Todėl Tora „lišma“ reiškia, kad toks užsiėmimas Tora ir priedermėmis atneša dienų ilgumą, t.y. tada Tora atitinka savo vardą.
Ir jei žmogus nenukreipia savo širdies ir proto tinkamai,
užiėmimas Tora ir priedermėmis tampa atvirkščias „gyvenimui“ ir „dienų ilgumui“ (neduok dieve).
Tai reiškia visiškai „lo lišma“ (ne dėl gyvenimo),
juk Toros vardas – „gyvenimo Tora“.
Ir suprask.

Šie dalykai yra paaiškinti išminčių:
„Kiekvienam, užsiimančiam Tora „lo lišma“, Tora pasidaro jam „mirties lašu.
O kiekvienam užsiimančiam Tora „lišma“, pasidaro Tora jam „gyvybės lašu“ (Talmudas, Taanit).

Tačiau dar reikia paaiškinti, kaip gali šventoji Tora pasidaryti žmogui „mirties lašu“?
Tai reiškia, jog maža to, kad žmogus stengiasi „tuščiai“,
ir nėra jam jokios naudos iš jo pastangų ir darbo (neduok dieve)?!
Tačiau dar ir pati Tora bei dvasinis darbas pasidaro žmogui „mirties lašu“?!
Šitie dalykai labai keisti.