kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ואילו לא שרתה נבואה על משה רבינו עליו השלום והוריד תורה מן השמים המקיית העולמות. רח''ו שערי קדושה Todėl, jei nebūtų nusileidusi pranašystė ant mūsų mokytojo Moše, jis nebūtų galėjęs „nuleisti“ iš Dangaus Toros, kuri įgalina visų pasaulių egzistavimą. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Nesikišimas į politiką

 

Baal aSulamas  sutikdavo pasirašyti įvairias apklausas bei atsišaukimus, tačiau vėliau atsisakė tai daryti.

Kartą pas jį atėjo delegacija prašyti, jog pasirašytų kokį tai atsišaukimą.

Jiems tik įėjus, Baal aSulamas ėmė kalbėtis su jais visiškai kita tema.

Pokalbis tęsėsi keletą valandų, kol galiausiai jie „ištrūko iš jo“ ir išėjo.

Vidury kelio prisiminė, jog jų viešnagė pas Baal aSulamą turėjo tam tikrą tikslą, kurio jie neatliko, tačiau jau nebedrįso grįžti atgal.

Tokiu būdu Baal aSulamas įgyvendino savo sumanymą nepasirašinėti.  

Taip pat ir ravas Baruchas nepasirašinėdavo pranešimų jokiais klausimais.

Baal aSulamas ir jo sūnus nenorėjo būti susiję ir turėti jokių reikalų su politika, nes joje yra daug tiesos iškreipimo, taip pat įvairių įtakingų asmenų, veikiančių savo pačių naudai, o ne tam, kad išspręstų problemas.

Yra taisyklė: „Susijungęs su nešvariu nešvarus“.

Kai žmogus nesaugo savęs ir susijungia su įvairiomis nuomonėmis, kurios nėra iš šventumo pusės, jos veikia žmogų pasąmoningai.

Todėl tas, kuris brangina ir vertina „savo šventumą“, turi būti atsargus bendravime ir ryšyje su kitais žmonėmis.

Kaip yra parašyta:

„Taip darydavo „skaidraus proto“ Jeruzalės išminčiai: jie ateidavo į šventines vaišes tik jei žinodavo, kas jose dalyvaus. Ir pasirašydavo sąskaitas, tik jei žinodavo, kas pasirašo kartu su jais“.

 

     

 
„Ženklai ir stebuklai Chamo sūnums (pasaulio tautoms)“

 

Būtinas darbas savęs ištaisymui

 

Rabi Zalman Lemberger pasakojo: „Kartą vidury Šabato vaišių Baal aSulamas buvo paprašytas palaiminti vieno iš jo mokinių vaiką, kad šis augtų Toroje ir dangaus baimėje.

Baal aSulamas į tai atsakė, jog jis gali palaiminti vaiką visais pasaulio palaiminimais, tačiau viską apsprendžia paties žmogaus darbas ir tik jis gali sąlygoti, kad palaiminimas išsipildytų ir žmogus nusipelnytų dangaus baimės.

Ir neįmanoma palaiminti žmogaus taip, kad palaiminimas atliktų darbą, nes tai gali padaryti tik pats žmogus“.

Kartą mūsų mokytojas pasakė savo mokiniams:

„Jeigu žinočiau, kad mano pastangos bus naudingos jums, turėčiau jėgų dirbti už jus visus, tačiau taip nėra, nes kiekvienas privalo stengtis pats“.


Sykį pas Baal aSulamo mokinį rabi Menachem Edelšteiną atėjo viena moteris ir papasakojo jam savo bėdą, jog neturi vaikų – visi vaikai, kurie jai buvo gimę, neišgyvendavo.

Rabi Menachem pasakė, kad jis neturi galimybės jai padėti.

Tačiau ji vis ėjo pas rabi Menachem, ir graudžiai verkdama prašė ją išgelbėti.

Tad rabi Menachem pasakė, kad Jeruzalėje gyvena jo mokytojas, ir jei ji nuvyks pas jį, galbūt jis padės.

Moteris nuvyko į Jeruzalę, prisistatė pas Baal aSulamą, ir pasakė, jog ją atsiuntė rabi Menachem Edelšteinas. Išdėstė savo problemą ir paprašė, kad Baal aSulamas palaimintų ją.

Ir iš tiesų po to ši moteris susilaukė vaikų.

O kuomet rabi Menachem atvyko pas Baal aSulamą, jis pasakė:

„Nesiųsk man žmonių ir netrukdyk manęs, turiu daug darbo ir be to...“.

Paaiškinimas:

1) Baal aSulamas neužsiėmė ženklais ir stebuklais, kaip buvo juokais sakoma Kocke: „Ženklai ir stebuklai Chamo sūnums (pasaulio tautoms)...“.

Mūsų mokytojas reikalavo iš savo mokinių darbo su savimi – sunkaus ir įtempto „išėjimo iš meilės sau“ darbo.

Toros bei priedermių vykdymo veiksmu, o ne tik „teoriškai“, bei tikėjimo Kūrėjo didumu.

Todėl jis visai nepritarė tam, kad žmonės savo dvasingumą, savo Toros supratimą grįstų tam tikrais ženklais ir stebuklais ir tuo išlaisvintų save nuo pastangų.

Tad Baal aSulamas nenorėjo priimti žmonių su įvairiais pagalbos prašymais, nes nenorėjo pagarsėti, kaip „stebukladarys“, ir taip pat, kad nepropaguotų šio reiškinio.

2) Pasakojama, jog kartą Baal aSulamas ieškojo kokios tai knygos, ir niekap negalėjo jos rasti jos lentynoje, nes kažkas paėmė ją ir nepasivargino grąžinti į vietą.

Kai po keleto minučių paieškų knyga buvo surasta, jis pasakė:

„Jei tas, kuris paėmė knygą, būtų žinojęs, kad penkios mano gyvenimo minutės yra svarbesnės už visus jo septyniasdešimt gyvenimo metų, tikrai būtų pasistengęs padėti knygą į vietą...“.

Tai reiškia, kad žmogaus, kuris yra visiškame susiliejime su Kūrėju ir „kurio lūpomis kalba Šchina (Dieviškas buvimas)“, visi veiksmai – tai paties Kūrėjo veiksmai, ir jo mintys – paties Kūrėjo mintys.

Ir kiekvienas jo veiksmų sutrukdymas – Kūrėjo veiksmų sutrukdymas.

Ir jei uždėti ant svarstyklių tą pagalbą, kurią ateityje gaus visas pasaulis dėka jo veiksmų, išeinančių iš šio švento susijungimo, prieš pagalbą tai moteriškei – tai yra visai nesulyginami dalykai.