kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


40.


Pradžioje turime suprasti išminčių pasakymą:

Stengeisi ir radai – tikėk, nesistengei ir radai – netikėk“ (Talmudas, Megila).

Pasakyta netiksliai:

„Stengeisi ir radai“,

lyg vienas pasakymas prieštarautų kitam.

Juk „pastangos“ liečia sunkų darbą,

kurį atliekame, norėdami įsigyti norimą įsigijimą.

Tai reiškia, kad už svarbesnį įsigijimą duodame daugiau pastangų,

už mažesnį, mažiau.

Ir visai priešingai yra su „radiniu“,

kuris ateina pas žmogų netikėtai, be jokių išankstinių pastangų ir darbo.

Todėl, kodėl pasakyta:

„Stengeisi ir radai“?

Iš tikro, jei jau yra pastangos, reikėjo pasakyti:

„Stengeisi ir nusipirkai“, ar „Stengeisi ir nusipelnei“,

ir panašiai, bet ne: „Stengeisi ir radai“?


41.


Knyga Zohar aiškina Mišlei (Patarlės), sako Kūrėjas:

„Ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.

Klausia: „Kur galima rasti Kūrėją?“

Ir atsako, kad niekur kitur negalima surasti Kūrėjo, tik Toroje.


Taip pat pasakyta: „Tu esi Kūrėjas besislepiantis“,

t.y. Kūrėjas slepia save šventoje Toroje.

Ir reikia teisingai suprasti išminčių žodžius.

Juk iš pirmo žvilgsnio atrodytų,

kad Kūrėjas yra pasislėpęs tik materialiuose dalykuose ir veiksmuose,

ir taip pat visoje mūsų pasaulio tuštytėje, t.y. Toros „išorėje“.

Todėl kaip galima tvirtinti atvirkščiai,

kad tik Toroje slepia save Kūrėjas?

Taip pat, jei Kūrėjas „slepiasi“,

tai tik tam, kad Jo ieškotų.

Iš tikro kodėl žmogui reikalingos visos šios „slėpynės“?

Ir dar parašyta, kad kiekvienas, ieškantis Kūrėją,

suras Jį, kas yra suprantama iš parašymo:

„ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.

Iš tikro reikia gerai suprasti,

kas yra šis „ieškojimas“, kas – „atradimas“.

Taip pat, kokia yra jų prasmė?


42.


Ir reikia žinoti, kokia yra mūsų „nutolimo“ nuo Kūrėjo priežastis,

dėl kurios mes prasižengiame Jo norams.

Taip pat ši priežastis yra visų mūsų kančių ir skausmų,

kuriuos mes kenčiame, šaltinis.

Ir tai yra visų mūsų klaidų ir tyčinių nusikaltimų,

kuriuose mes suklumpame, priežastis (neduok dieve).

Kartu yra aišku, kad pašalinus šią priežastį,

mes iškart galėtume išsivaduoti iš visų bėdų ir skausmų.

Taip pat galėtume iškart susilieti su Kūrėju visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.

Iš tikro vienintelė ir pagrindinė priežastis, tai:

Mūsų nepakankamas „Kūrėjo valdymo“ žmonėmis, supratimas“.

Kitaip tariant, mes tinkamai nesuprantame Kūrėjo.


43.


Tarkime, jei Kūrėjas valdytų kūrinius (realybę) atviru valdymu,

tada pavyzdžiui kiekvienas, suvalgęs uždraustą maistą, uždustų vietoje.

Ir kiekvienas, įvykdęs priedermę, pajustų nuostabų malonumą,

kokius malonumus jaučiame mūsų materialiame pasaulyje.

Tada kokiam gi naivuoliui ateitų netgi mintis paragauti draudžiamo dalyko?

Kai jis žinotų, kad dėl to praras gyvybę...,

kaip niekas nešoka į ugnį.


Ir koks gi naivuolis iškart kuo skubiausiai neįvykdytų priedermės?

Kaip niekas negali atsitraukti, arba bent jau neskubėti gauti,

ateinantį jam į rankas, didelį materialų malonumą.

Todėl, jei mums būtų atviras Kūrėjo valdymas,

visi pasaulio gyventojai būtų absoliutūs teisuoliai.


44.


Todėl akivaizdu, kad mūsų pasaulyje žmonėms trūksta tik vieno dalyko – „atviro Kūrėjo valdymo“.

Iš tikro, jei būtų valdymas atviras,

visi pasaulio gyventojai būtų absoliutūs teisuoliai,

susilieję su Kūrėju „didžiausioje meilėje“.

Juk iš tikro kiekvienam iš mūsų būtų didelė garbė susibičiuliauti ir pamilti Kūrėją visa siela,

ir kiekvieną akimirką norėti būti su Juo „susiliejime“...


Tačiau, kadangi dabar taip nėra,

ir užmokestis už priedermę tik „pasaulyje, kuris ateis“...

Ir dar, prasižengiantys Kūrėjo pridermėms, nėra baudžiami čia pat vietoj,

o Kūrėjas kantriai laukia.

Taip, kad kartais net atrodo atvirkščiai, kaip parašyta (Tehilim 73):

„Nusidėjėliai ir pasaulio menkystos pasiekė gerbūvį“...

Todėl: „Ne kiekvienas, norintis aptarnauti Kūrėją, gali ateiti ir aptarnauti“...

ir su tuo mes susiduriame kiekviename gyvenimo žingsnyje.

Kaip apie tai parašė išminčiai:

„Vieną žmogų tik radau iš tūkstančio,

t.y. tūkstantis įeina į „kambarį“ (mokytis Torą),

ir tik vienas išeina į „šviesą“ (Vajikra raba).

Todėl Kūrėjo valdymo supratimas ir yra viso gerumo priežastis,

o nesupratimas – viso blogio priežastis.

Ir visi pasaulio gyventojai tik ir sukasi aplink šią ašį,

„Kas bausmei, o kas pasigailėjimui“.