kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • צריכים לתת שבח והודיה על העבר, כי בזה תלוי העתיד. כלומר בשיעור שנותנים תודה, בשיעור זה האדם מחשיב כל מה שמקבל מלמעלה. ויודע לשמור את העזרה שמקבל מלמעלה, שלא יאבד אותה. בעל סולם סדר עבודה. Reikia dėkoti ir šlovinti praeitį, nes nuo to priklauso ateitis. T.y. tuo dydžiu, kiek dėkojame, tiek žmogus vertina tai, ką gavo iš viršaus. Taip pat moka saugoti tą pagalbą, kurią gavo iš viršaus, kad neprarastų. (Baal Sulamas „Dvasinio darbo tvarka“).

שפחה כי תירש גבירתה 

„Kai tarnaitė paveldi ponią“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                    1.


 Paaiškinsiu šį dalyką išsamiai, remiantis mūsų pasaulio realijomis.


                                               „Vidinė“ ir „išorinė“ pusės.


Aukštutinių „šaknų“ potencialas vystosi ir atsiveria,
kaip „šakos“ mūsų pasaulyje.
Ir bendrai pasauliai skirstosi į „vidinę“ ir „išorinę“ puses.
Tai panašu į sunkų daiktą,
kurio neįmanoma pakelti ir pernešti iš vienos vietos į kitą.
Todėl tada randame sprendimą – padalinti šį daiktą į mažas dalis,
kurias vieną po kitos pernešame į reikiamą vietą.


Taip ir mūsų atveju: iš tikro kūrimo tikslas yra labai išaukštintas ir nuostabus dalykas.
Tai reiškia, kad labai mažą žmogaus sielos kibirkštį galima pakelti į tokias dvasines „aukštybes“, kurios yra aukščiau už „Tarnystės Angelų“ vietą.
Kaip aiškina išminčiai, kas parašyta Toroje:
„Tada paklaus Jakovo ir Izraelio ką veikia Kūrėjas?“ (Bemidbar 23 – 23)
Tai reiškia, kad net „aukštutiniai angelai“ paklaus Izraelio,
ką veikia Kūrėjas?


Iš tikro šias nepaprastas aukštumas mes galime tik pasiekti tik laipsniškai, pakopa po pakopos.
Panašiai, kaip iš pavyzdžio,
kad net patį sunkiausią daiktą galima pakelti,
jei jį padalinsime į mažas dalis ir kiekvieną dalį kelsime atskirai.
Ir ne tik dvasinį tikslą galima pasiekti tokiu būdu,
tačiau net ir materialius dalykus, kurie yra tik pasiruošimas dvasiniams,
pasiekiame palaipsniui ir pakopomis.


Panašiai ir pasauliai skirstosi į „vidines“ ir „išorines“ puses.
Tai reiškia, kad kiekviename pasaulyje yra ypatingas „švytėjimas“,
veikiantis pamažu ir sąlygojantys lėtą, bei pakopinį vystymąsi.
Tai vadinasi „vidinė“ pasaulio pusė.


Ir taip pat yra „švytėjimas“ galintis veikti tik iš karto vienu metu.
Todėl, kai šiam „švytėjimui“ duodama galimybė pasireikšti mūsų pasaulyje,
t.y. dvasinio pasaulio „šakose“,
šis „švytėjimas“ neištaiso pakopos, bet netgi sugadina ją.
Šį dalyką išminčiai vadina „nesubrendusiu vaisiumi“,
kaip pasakyta apie pirmą Adamą „Pažinimo medžio“ istorijoje,
kad „Pirmas Adamas valgė nesubrendusį vaisių“.


Ir nors šis „valgis“ yra labai trokštamas, be galo malonus,
bei suteikiantis žmogui daug malonumo,
tačiau visa tai gali būti tik ateityje, bet ne dabar,
t.y. kai šis valgis „išaugs ir subręs“.
Todėl tai sulygino su vaisiumi, dar prieš jo subrendimą.
Kaip pavyzdžiui figos vaisius, kuris yra saldus ir malonus,
tačiau jei suvalgysi jį dar nesubrendusį,
sugadinsi skrandį ir net gali numirti.


Tačiau reikia paklausti, kas gi atlieka šį veiksmą pasaulyje,
juk yra žinoma, kad visi veiksmai mūsų pasaulyje ateina iš dvasinių „šaknų“?
Iš tikro šis veiksmas yra vadinamas „išorinių jėgų veikimas“,
kaip apie tai parašyta:
„Tai prieš tai padarė (sukūrė) Kūrėjas“.
Tai reiškia, kad šiame poveikyje yra potencialas „pastumti“ ir pagreitinti „vidinį“ poveikį.
Kaip pasakė išminčiai:
„Štai Aš pastatau jums karalių tokį, kaip Hamanas, kuris be jūsų sutikimo sugrąžins jus prie gerumo“.