kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



Tikras stebuklas – perėjimas iš „gyvulio“ pakopos į „žmogaus“ pakopą

 

Mes matome du priešingus dalykus: vienas kad nei pats Baal aSulamas, nei ravas Baruchas, nei rabi Icchak Agasi, nei kuris nors kitas neužsiėmė „ženklais ir stebuklais“ – niekada niekas nėra girdėjęs jų pasakojant apie kokius tai ženklus, nes šie dalykai jų visiškai nedomino.

Tai, kas jiems iš tiesų rūpėjo – tai tik darbas Kūrėjui, ir tai, kaip žmogui „sulaužyti“ save (savo egoizmą), kad priartėti prie Kūrėjo.

Visi artimiausi rabi Barucho mokiniai paliudija, kad jiems nei karto neteko girdėti mokytojo pasakojant apie kokį nors jo tėvo padarytą stebuklą.

Ravas Baruchas pasakojo apie Baal aSulamo elgesį, pasakojo apie įvairius atsitikimus, tačiau nieko apie jokius stebuklus.

O pats Baal aSulamas kartą savo žmonai apie tai pasakė:

„Nenoriu, kad manęs bijotų labiau, nei bijo Pasaulio Kūrėjo“.  

Todėl jis nenorėjo demonstruoti jokių stebuklų ir neteikė jiems reikšmės.

Tačiau iš kitos pusės, ženklai ir stebuklai iš tikro egzistavo, nes akivaizdu, kad toks žmogus, kuris yra visiškame susiliejime su Kūrėju – jo galioje yra atgaivinti mirusius ir išgydyti ligonius.

Mokytojas Baal aSulamas kartą pareiškė, kad tas, kuris yra nors šiek tiek įėjęs į darbą Kūrėjui, gali daryti stebuklus.

Tačiau tie „ženklai ir stebuklai“ bus visai nesureikšminami ir žmogus, darantis „stebuklus“, visai nekreips į juos dėmesio. 

 

Dabar yra gera proga pateikti žinomą pasakojimą apie admor iš Kocko: kartą atėjo pas jį chasidai ir papasakojo apie vieną ravą, kuris daro įvairius stebuklus.

Pasakė tada jiems admor iš Kocko:

„Norėčiau pamatyti, ar jis sugebės padaryti tokį stebuklą: iš „paprasto“ žmogaus padaryti judėją...“.

Paaiškinimas: vienintelis pasaulyje dalykas, kuris turi būti svarbus žmogui – tai surasti būdą, kaip susijungti su Pasaulio Karaliumi.

Ir tai jis gali padaryti tik eidamas „tikėjimu virš logikos ir virš pajautimo“ ir atlikdamas didžiulį išėjimo iš egoistinės meilės sau darbą.   

Ir kiekvienas, įeinantis į šį darbą, kurio tikslas – „padaryti iš žmogaus judėją“ (Izrael - nukreiptą tiesiai į Kūrėją), žino ir jaučia, kad tai milžiniškas, žmogaus jėgas viršijantis darbas.

Tačiau nepaisant to, visų kartų „Kūrėjo darbininkai“ tikėjosi ir prašė tik šio stebuklo ir tai buvo vienintelis dalykas, kuris jiems rūpėjo.

Yra žmonių, kurių visas darbas Toroje yra paremtas „ženklais ir stebuklais“ ir būtent to jie ieško pas didžiuosius Izraelio išminčius.

Tačiau žinokite, kad tai nėra Toros kelias, ir tai nėra tiesos kelias, nes Toros ir judaizmo kelias yra vienas – jis paremtas žmogaus darbu su savimi, darbu, viršijančiu žmogaus prigimtį ir jėgas.

Dirbančio Kūrėjui požiūris į ženklus yra tik kaip į priemonę, kurios dėka galima vis labiau ir labiau „sulaužyti savo kūną“ (egoizmą).

Tačiau „paprastas žmogus“ ieško įvairiausių ženklų tam, kad tik nereikėtų dirbti ir stengtis.

Ir kiekvienas iš mūsų turi labai gerai save patikrinti, ir įsitikinti, ar jis ieško „kuro“ savo dvasiniam darbui ar tiesiog ieško, kaip „išsisukti“ nuo darbo.