kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ככל שאדם מבין שלשם שמים הוא דבר חשוב, האמת - שהקיום שלא לשם שמים הוא חשוב הרבה יותר. רב ברוך אשלג ע''ש בעל הסולם. Kiek žmogus supranta, kad Toros vykdymas „Dangaus vardu“ yra labai svarbus dalykas, iš tikro Toros vykdymas (pradžioje) ne „Dangaus vardu“ yra žymiai svarbesnis dalykas. (Ravas Baruchas Ašlagas Baal Sulamo vardu).

שופר של משיח 

Mašiacho Šofaras

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                   1.


Išsigelbėjimas tik kabalos dėka.
Parašyta, kad Izraelio sūnūs bus išvaduoti iš „galuto“ – „dvasinės tremties“ tik tada,
kai „slapta išmintis“ (kabala) paplis labai plačiai.
Kaip sako knyga Zohar:
„Šio kūrinio (knygos Zohar) dėka išeis Izraelio sūnūs iš galuto“.
Iš tikro ir tada (antrajame amžiuje) buvo dideli lūkesčiai išsigelbėjimui.
Ir knygos Zohar parašymas, kuris prasidėjo rabi Šimono ben Jochajaus dienomis,
buvo Bar Kochbos sukilimo metu.
Todėl rabi Akiva, rabi Šimono mokytojas, pasakė jam (Bar Kochbai):
„Pakilo Jakovo žvaigždė“ (Bemidbar 24 – 17).


Knygos Zohar parašymas ir paslėpimas.
Taip pat ir po Beitaro sugriovimo buvo didelė viltis.
Todėl rabi Šimonas ben Jochajus gavo „leidimą“ (iš viršaus) ir atvėrė „slaptą“ išmintį (kabalą) savo knygose „Zohar“ ir „Tikunim“.
Tačiau rabi Šimonas tai padarė su su dideliu atsargumu ir savo žodžius leido užrašyti tik rabi Abai, nes jis „mokėjo pateikti paslaptį“.
Tai reiškia parašyti taip, kad Izraelio sūnų išminčiai suprastų dalykus,
o pasaulio tautų išminčiai nesuprastų, dėl baimės,
jog nusidėjėliai nesužinotų, kaip dirbti Kūrėjui.
Tačiau, kai pamatė, kad dar anksti Izraelio išsigelbėjimui,
paslėpė šias knygas, ir atvėrė tik savorajų (6 ir 7 amžių Talmudo išminčių) laikais.
Kaip matome, kad daug savorajų aiškino Zoharą.


„Kabalos atsivėrimas“ – Kūrėjo noras.
Tačiau Kūrėjas panoro, kad ši knyga atsivertų žmonijai,
todėl ši knyga pateko į rabi Moše de Leono žmonos, našlės rankas,
kuri paveldėjo šį rankraštį iš vyro.
Iš tikro matomai Moše de Leonas nieko neatvėrė žmonai iš „draudžiamo“.
Ir tik „atsitiktinumo“ dėka ji pardavė knygą, kaip ir yra žinoma.


„Nėra to blogio, kuris neišeitų į gerą“.
Iš tikrųjų, iki šių dienų šis dalykas sąlygojo daug sugriovimų „Izraelio sūnų vynuogyne“.
Tačiau nėra to blogio, kuris neišeitų į gerą.
Ir šitas „nutekėjimas“, kurį pasaulio tautos „pasisavino“,
pavogdami Toros paslaptis, taip pat davė didelį postūmį šventumo vystymuisi.
Todėl, pagal mano prielaidą, mes esame kartoje,
kuri stovi ant „išsivadavimo slenksčio“.
Tik, jei žinosime, kaip paskleisti šią išmintį masėse.


Ir nors „skubiai kimšdamas, gali viską išvemti“,
tačiau atsivers, kas yra tikra, ir kas – antros rūšies.
Tai reiškia, kad visas skirtumas yra tik tarp „branduolio“ (tikros Toros išminties) ir tarp „kevalo“, kurį nulupo pasaulio tautų išminčiai.
Tačiau iš tikro šio Toros paslapčių „nutekėjimo“ dėka daugelis Izraelio sūnų,
pradėjusių neigti Toros reikšmę, „atsipeikės“ ir sugrįš prie darbo Kūrėjui.