• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

56.

Dabar suprask išminčių pasakymą:

„Į ką panaši „tšuva“ (atgaila, sugrįžimas)?

Kada paliudija „Žinantis paslaptis“, jog žmogus jau nebesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio dalykai keisti,

t.y. kas gali pakilti į Dangų,

kad išgirstų Kūrėjo liudijimą?

Ir dar, kodėl Kūrėjas turi paliudyti?

Ar neužtenka to, kad Kūrėjas pats žino,

jog žmogus „sugrįžo“ visa širdimi ir jis daugiau nebenusidės?

Tačiau iš to kas pasakyta aukščiau, dalykas tampa visiškai paprastas ir aiškus.

Juk iš tikro žmogus nėra visiškai užtikrintas,

kad nenusidės, tol kol nenusipelno Kūrėjo valdymo „užmokesčiu ir bausme“ suvokimo,

t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo.

Iš tikro Kūrėjo veido atvėrimas, ateinantis žmogui kaip išsigelbėjimas, vadinamas „liudijimu“.

Tai reiškia, kad pats Kūrėjo „išgelbėjimas“,

t.y. valdymo „užmokesčiu ir bausme“ suvokimas, garantuoja žmogui,

kad jis daugiau nebenusidės.

Todėl tai skaitosi, kad Kūrėjas pats „paliudija“ žmogui.

Apie tai ir pasakyta: „Į ką panaši tšuva?“

Arba, kada žmogus yra užtikrintas,

kad nusipelnė visiško „sugrįžimo“?

Tada, kai žmogui yra duodamas aiškus „ženklas“,

t.y. paliudija „Žinantis paslaptis“,

jog žmogus jau nebesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.

Todėl, kai žmogus nusipelno „Kūrėjo veido“ atvėrimo,

tada pats Kūrėjo „išgelbėjimas“ ir „liudija“ žmogui,

kad jis jau „nebesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.

57.

Ir ši „tšuva“ (atgaila, sugrįžimas) vadinasi „tšuva“ iš baimės.

Juk, iš vienos pusės žmogus jau sugrįžo pas Kūrėją visa širdimi ir visa siela,

kaip ir „paliudija „Žinantis paslaptis“,

jog žmogus jau nebesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.

Tačiau ši garantija,

kad žmogus nenusidės daugiau,

yra tik dėl bausmės ir skaudžių kentėjimų,

ateinančių pas jį dėl prasižengimo supratimo ir pajautimo.

Kaip žmogus yra užtikrintas,

kad nesužalos savęs tyčia,

ir tuo nesukels sau baisių kentėjimų.

Tačiau galiausiai ši „tšuva“ ir garantija yra tik dėl bausmių,

laukiančių žmogaus už prasižegimus.

Todėl ši „tšuva“ yra tik iš „bausmės baimės“,

todėl ir vadinasi „sugrįžimas iš baimės“.