kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אכן מובן לכל בן הגיון שבמקום שאנו עוסקים בדבר רוחני ואין צריך לומר עם אלקיות אין לנו שם שום מלות ואותיות להגות בהם. בעה''ס, מהות חכמת הקבלה Iš tikro kiekvienam „blaivaus proto” žmogui aišku, kad kai mes nagrinėjame dvasinį dalyką, ir tuo labiau „Dieviškumą“, mes negalime naudotis įprastiniais mūsų žodžiais ir išsireiškimais. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

שמעתי  

„Šamati“

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš Baal Sulamo

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                     23.


                                      „Mylintys Kūrėją, neapkęskite blogio“


Parašyta: „Mylintys Kūrėją, neapkęskite blogio, Jis saugo teisuolių sielas ir iš nusidėjėlių rankų išgelbės“ (Tehilim 97 – 10).


Tai reiškia, kad neužtenka to, kad žmogus myli Kūrėją ir nori nusipelnyti „susiliejimo“ su Juo,
bet dar žmogus turi ir neapkęsti blogio.
Neapykantos aspektas pasireiškia tuo,
kad žmogus nekenčia blogio, vadinamo egoizmu.
Taip pat žmogus mato,
kad nėra jam jokios galimybės išsivaduoti iš egoizmo,
ir kartu jis nenori susitaikyti su šia būsena.


Iš tikro žmogus jaučia kokią žalą jam atneša šis blogis.
Ir taip pat mato tiesą,
kad žmogui pačiam nėra jokios galimybės anuliuoti blogio,
nes tai žmogaus prigimtis, t.y. „noras gauti“,
kurį Kūrėjas įdiegė žmoguje.
Todėl, ką tokiu atveju žmogus turi padaryti?
Parašyta – „Nekęsti blogio“.


Tada nuo šio blogio Kūrėjas saugos žmogų, kaip parašyta:
„Jis saugo teisuolių sielas“.
Ir kas gi tas – „saugojimas“?
„Ir iš nusidėjėlių rankų išgelbės“.


Iš tikro, jei žmogus turi „kontaktą“ su Kūrėju,
nors šis „kontaktas“ yra pats mažiausias,
tada jis jau – „laimingas žmogus“.


Tada „blogio aspektas“ pasilieka egzistuoti ir tarnauja,
kaip kita parcufo (dvasinio objekto) pusė.
Ir visa tai tik dėl paties žmogaus „ištaisymo“.
Todėl jei žmogus visiškai nekenčia blogio,
tada žmogui išsitaiso „užpakalinės“ dvasinio objekto pusės aspektas.


Iš tikro, jei žmogus nori nusipelnyti „susiliejimo“ su Kūrėju,
tada šį „neapykantos blogiui“ aspektą galima sulyginti su santykiais tarp bičiulių.
Tai reiškia, kad jei du žmonės atėjo prie supratimo,
kad kiekvienas iš jų nekenčia to,
ko nekenčia draugas,
ir myli tai, ką myli draugas,
tada jie ateina prie „amžino ryšio“.
Ir tai aspektas: „Vinis, kuri niekada nepajudės“.


Ir išeinant iš to, kad Kūrėjas myli „sąlygojimą“,
todėl „apatiniai“ – žmonės taip pat turi norėti tik „sąlygoti“.


Ir kadangi Kūrėjas neapkenčia būti „gaunančiu“,
nes Jis yra absoliučiai tobulas,
ir neturi jokio poreikio kam nors,
todėl ir žmogus (norintis sutapti su Kūrėju savo „forma“),
turi nekęsti egoizmo.
Iš tikro žmogus turi neapkęsti egoizmo „visiška neapykanta“.
Juk visų pasaulio „sugriovimų“ priežastis yra būtent egoizmas.
Todėl šios „neapykantos“ dėka žmogus nugali ir „ištaiso“ egoizmą,
bei „pajungia“ jį šventumui.