kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šventės

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


Purimas



Purimas švenčiamas 14 ir 15 adaro mėnesio dienomis, kaip atminimas apie judėjų išgelbėjimą nuo pilno išnaikinimo karaliaus Achašverošo, valdžiusio didžiulę Persų imperiją, laikais.

Karaliaus didikas Hamanas sumanė sunaikinti visus judėjus ir metė burtus (פור), kad sužinotų, kada tam yra tinkamiausias laikas.

Pagal žodį פור „pur“ šventė vadinasi Purimu,o visi su juo susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester (Esteros knygoje).

Miestuose, kurie nėra apjuosti siena, Purimas švenčiamas 14 adaro dieną, o apjuostuose siena, dar nuo Jehošua bin Nuno laikų 15 adaro dieną.

Ši diena 15 adaro vadinasi Šušan-Purim, pagal senovinį Persų imperijos sostinės Šušano miesto pavadinimą, kurio gyventojai judėjai būtent šią dieną išvengė jiems grėsusio mirtino pavojaus.

Purimo šventės įstatymai pateikti Mišnoje, traktato Megila 1 ir 2-me skyriuose, o taip pat abiejų Talmudų Babilono ir Jeruzalės Tosefte šiam traktatui.

Purimo šventimas viena iš septynių priedermių, nustatytų išminčių, ir jis taip pat dar sudarytas iš septynių priedermių.

Štai jos:

1. Megilat Ester;

2. „dovanų draugams siuntimas“;

3. „dovanos vargšams“;

4. Toros skaitymas;

5. ištraukos „Al anisim“ skaitymas maldose „Šmone esre“ ir „Birkat amazon“;

6. linksmas šventimas;

7. gedulo ir pasninko draudimas.

Skirtingai nuo Chanukos, įamžinančios Izraelio tautos išsigelbėjimą nuo dvasinio sunaikinimo, Purimas simbolizuoja kovą už fizinį išgyvenimą.

Todėl Purimo šventimas apima ne tik dvasinius, bet ir fizinius aspektus, lygtai skirtus pranešti visam pasauliui: „štai, mes gyvename, valgome, geriame ir linksminamės!“

O „dovanų draugams siuntimas„ (apsikeitimas skanumynais su draugais ir artimaisiais) ir „dovanos vargšams“ įrodo, kad neatsiejama gyvenimo dalimi yra rūpinimasis artimaisiais.

Megilat Ester mini keturis Purimo įstatymus: Megilat Ester skaitymas, šventinės vaišės, „dovanų draugams siuntimas„ ir „dovanos vargšams“. 

Prie šių įstatymų išminčiai pridėjo Toros ištraukos skaitymą (Šmot, 17 sk.), kurioje pasakojama apie kovą su Amaleku, po išėjimo iš Egipto ir intarpą „Al anisim“. 

13 adaro diena, šventės išvakarės tai Esteros pasninkas.


Esteros pasninkas


Šio pasninko įstatymai nesiskiria nuo kitų visuotinių pasninkų įstatymų.

Pasninkas prasideda auštant, „Šacharito“ metu skaitomi ypatingi „slichot“, iš Toros skaitoma Moše malda, kurią jis pasakė po aukso veršio nuodėmės.

„Minchos“ metu prie „Šmone esre“ pridedama „Aleinu“, o po to skaitoma „Avinu, malkeinu“. 

Paprastai būtent „Minchos“ metu yra atliekama priedermė, primenanti apie Šventyklos laikų „pusę šekelio“: į specialiai tam skirtą lėkštelę yra įdedamos trys monetos.

Kodėl būtent trys? 

Todėl, kad prisiminti, jog Esteros prašymu visi judėjai pasninkavo tris dienas, atgailaudami už savo nuodėmes. 

Iš išminčių yra žinoma, kad tų laikų Persijos judėjai buvo labai linkę į asimiliaciją ir buvo netgi tokių, kurie sutiko ateiti į Achašverošo rengiamą puotą.

O dalyvavimas toje puotoje reiškė baisų jų nacionalinio išdidumo pamynimą: juk ten vynas buvo pilamas į indus, pagrobtus iš Jeruzalės Šventyklos.

Taip pat tai buvo ir Toros įstatymų apie košerinį maistą ir draudimo gerti vyną, pagamintą ne judėjų, sulaužymas.

Kad sudaryti sąlygas įvykti stebuklui, judėjų tauta turėjo atsisukti į Kūrėją – maldomis, pasninku ir raudomis.

Tad Esteros pasininkas ir yra skirtas prisiminti tai.

Per šventes linksmybės yra nutraukiamos pačiame įkarštyje, tam, kad paminėti giminių ir draugų sielas, išėjusias iš šio pasaulio.

Taip ir per Purimą: nuo pasninko iš karto pereinama prie šventės linksmybių.

Šis perėjimas primena, kad nėra linksmumo, kuriame nebūtų bent kiek įsimaišiusio skausmo.


Megilat Ester skaitymas


Purimo metu reikia išgirsti Megilat Ester skaitymą du kartus: prasidedant šventei, vakare, po  „Maariv” maldos ir ryte – po  „Šacharit” maldos.

Skaityti būtinai reikia iš ritinio, parašyto ant pergamento, laikantis visų taisyklių.

Skaitovas turi būti patyręs, gerai žinantis visas Megilat Ester skaitymo taisykles. 

Prieš skaitymą pasakomi trys palaiminimai, po skaitymo – vienas. 

Štai palaiminimai, sakomi prieš skaitymą: 

1.  „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, pasaulio Valdove, kuris pašventinai mus Savo priedermėmis ir liepei skaityti megila!”

 ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם
:אשר קידשנו במיצוותיו וציונו על מקרא מגילה

 2.  „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, pasaulio Valdove, padaręs mūsų protėviams stebuklus tomis dienomis, tuo pat metu!”

ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם
;שעשה ניסים לאבותינו בימים ההם בזמן הזה

3.  „Šeechejanu”.

,ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם
:שהחיינו וקיימנו והגיענו לזמן הזה

Reikia atidžiai klausytis skaitomų palaiminimų ir atsakyti  „amen”.

Tas, kas atsako  „amen” į palaiminimą, lygtai palaimina pats.

Todėl, kai skaitantysis sako palaiminimus, negalima nukrypti ar nutraukti tylą netgi įprastu  „Palaimintas Jis ir Palaimintas Jo vardas”.

Po Megilat Ester skaitymo, skaitantysis pasako sekančius palaiminimus: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Pasaulio Valdove, užtariantis mus, teisėjas mūsų ginčuose, keršijantis už mus, išieškantis iš mūsų engėjų, ir užmokantis pagal nuopelnus visiems mūsų mirtiniems priešams! Palaimintas Tu, Kūrėjau, išieškantis iš visų, engiančių Tavo tautą Izraelį Kūrėjau-Gelbėtojau!“

Ryte sakant palaiminimą „Šeechejanu“, reikia prisiminti, kad jis taip pat liečia šventės priedermes, „mišloach manot“ ir dovanas vargšams.

Nes juk kiekvieną kartą, kai atliekamos priedermės, kurios vykdomos tik kartą metuose, sakomas palaiminimas „Šeechejanu“. 

Megilat Ester klausytis reikia labai atidžiai, nepraleidžiant nei vieno žodžio.

Todėl iš skaitančiojo reikalaujama, kad tose vietose, kuriose minint Hamaną keliamas triukšmas, jis tyliai palauktų, kol triukšmas nurims.

Jeigu triukšmas užgožė keletą žodžių, jis turi pakartoti juos iš naujo, kad visi išgirstų. 

Daugelis stengdamiesi įvykdyti priedermę kuo geriau, atsineša savo Megilat Ester ir juose seka skaitymą, pašnibždomis pakartojant kiekvieną žodį, kad nieko nepraleistų.

Priimta, kad keturias eilutes, ypač susijusias su išsivadavimu, visa bendruomenė ištartų garsiai, o tada skaitantysis jas pakartotų.

Štai jos:

1. „Vyras-judėjas buvo sostinėje Šušane, jis vardu Mordechajus, Jairo sūnus, Šimi sūnaus, Kišo sūnaus iš Benjamino giminės“.

2 „O Mordechajus išėjo iš karaliaus karališkais rūbais iš žydros vilnos ir lino, su didele auksine karūna ant galvos, su purpuriniu lino apsiaustu o Šušanas linksminasi ir džiūgauja. 3. Buvo judėjams šviesa, linksmumas, džiaugsmas ir garbė“. 4. „Nes Mordechajus-judėjas pirmas po karaliaus Achašverošo ir didis judėjų tarpe, mylimas daugumos savo brolių siunčia gerumą savo tautai ir rūpinasi visais jos palikuoniais“. 

Klausytis Megilat Ester skaitymo moterys privalo kartu su vyrais, todėl, kad ir jos susijusios su šiuo stebuklu, nes juk būtent karalienė Estera suvaidino pagrindinį vaidmenį visuose šiuose įvykiuose. 


Purimo trapeza


Purimas tai „džiaugsmo ir šventimo dienos“.

Todėl Purimo dieną reikia suruošti prašmatnias vaišes.

Neužtenka vakarinės trapezos, atėjus šventei.

Dieninės trapezos metu reikia gerti vyną, nes pasakė išminčiai: „Per Purimą žmogus turi prisigerti tiek, kad neatskirtų žodžių „prakeiktas Hamanas“ nuo žodžių „Palaimintas Mordechajus“.


Dovanų draugams siuntimas“ ir „dovanos vargšams“


Kad sustiprinti draugystę ir brolybę, išminčiai nurodė vykdyti מנות משלוח priedermę (pažodžiui „valgių siuntimas“).

Žodis משלוח „mišloach“ vienaskaitoje, o מנות „manot“ daugiskaitoje.

Vadinasi, reikia siųsti ne mažiau dviejų valgių tik tada priedermė bus įvykdyta. 

Reikia pabrėžti, kad „dovanų draugams siuntimo“ priedermė yra vykdoma būtent Purimo dieną.

Atliekant priedermę „dovanos vargšams“, reikia duoti dvigubai daugiau nei atliekant „dovanų draugams siuntimo“ priedermę.

Tai išplaukia iš to fakto, kad ir žodis „dovanos“, ir žodis „vargšams“ yra daugiskaitoje, vadinasi reikia duoti mažiausiai dvi dovanas dviems vargšams.

Ši priedermė skirta skatinti atjautos ir gailestingumo jausmą.

Priedermė „dovanos vargšams“ nereiškia, kad reikia dovanoti tik maistą.

Galima, ir netgi reikia tiems, kurie stokoja, duoti pinigų. 

Dar nuo senų laikų susiformavo paprotys organizuoti lėšų rinkimą nepasiturintiems, kad aprūpinti juos viskuo, kas reikalinga Purimui.

Visai galimas dalykas, kad „dovanose vargšams“ būtų taip pat ir parama Pesacho šventei, kuri prasideda mėnesiu vėliau.


Purimo papročiai


Purimas yra gausus papročiais.

Tarp daugybės kentėjimų, rūpesčių ir išbandymų, supančių žmogų ištisus metus, Purimas buvo kaip vieniša beatodairiško linksmumo, jumoro ir optimizmo, būdingo judėjų tautai, sala.

Ypatinga Purimo literatūra, jumoristiniai vaidinimai su persirengimu ir linksmomis kaukėmis linksmino širdis.

Tik šią dieną buvo leidžiami vaidinimai su charakteringais personažais.

Pavyzdžiui, rinkdavo „Purimo rabiną“, tuo pačiu „suvesdavo sąskaitas“ su nemėgstamais bendruomenės veikėjais, ant kurių „griežė dantį“. 

Atsirado paprotys per Purimą kepti saldžius pyragėlius su aguonų ir kitais saldžiais įdarais, kurie gavo pavadinimą „Hamano ausys“.


Šušan-Purim


Visame Izraelyje ir už Izraelio ribų Purimas švenčiamas 14 adaro dieną (o keliamaisiais metais 14 „antro adaro dieną“).

Tačiau Jeruzalėje, kaip savo laiku ir Šušane, o taip pat ir tuose miestuose, apie kuriuos žinoma, kad jie buvo apjuosti siena Jehošua bin Nuno laikais, Purimas švenčiamas 15 adaro dieną.

Ir ši diena vadinama Šušan-Purimas.

Tai yra smulkiai aprašyta Megilat Ester:
Judėjai kariavo su savo priešais 13 adaro dieną ir sekančią, 14 dieną, šventė pergalę, todėl tą dieną yra švenčiamas Purimas.

Bet Šušano mieste buvo duotas leidimas kovoti su priešais dvi dienas – 13 ir 14 adaro dienomis.

Todėl Šušano judėjai džiaugėsi ir linksminosi 15 adaro dieną ir jiems būtent ši diena tapo švente. 

Tačiau kad nesumažinti Izraelio šalies garbės, tuometiniai Toros išminčiai nustatė Šušan-Purimo šventimą ir tuose Izraelio miestuose, kurie Jehošua bin Nuno laikais buvo apjuosti gynybine siena.

Tuo pačiu pagerbtas buvo ir pats Jehošua bin Nunas, nes būtent jam vadovaujant buvo užkariauta Izraelio žemė ir būtent jis vadovavo pirmam karui su Amaleku, iš kurio kilo Hamanas.

Todėl Jeruzalėje – dėl kurios nėra abejonių, kad Jehošua bin Nuno laikais ji buvo apjuosta gynybine siena – Megilat Ester skaitoma ir Purimo priedermės vykdomos Šušan-Purimo metu, tai yra 15 adaro dieną. 

Tuose senoviniuose miestuose, dėl kurių nėra aišku, ar jie buvo apjuosti gynybine siena Jehošua bin Nuno laikais, Megilat Ester skaitoma du kartus: 14 ir 15 adaro dienomis.


Purim-Mešulaš


Kartais būna taip, kad Purimas švenčiamas tris dienas iš eilės ir tada jis vadinamas „Purim-Mešulaš“ – „trigubas Purimas“.

Taip gali įvykti Jeruzalėje tada, kai 15 adaro diena – Šabatas.

Per Šabatą Megilat Ester skaityti negalima (taip pat, kaip nepučiamas šofaras, jei Roš-Ašana išpuola per Šabatą ir taip pat neatliekama „arba minim“ priedermė jei Sukot sutampa su Šabatu – dėl to, kad nesulaužyti priedermės, draudžiančios Šabato metu nešti daiktus į lauką). 

O iš kitos pusės, negalima atidėti Megilat Ester skaitymo sekmadieniui, 16 adaro dienai.

Todėl Jeruzalėje yra daroma taip: Megilat Ester skaitoma tą pačią dieną, kaip ir visame pasaulyje – 14 dieną, tada duodamos ir „dovanos vargšams“ kad jie galėtų pasirūpinti viskuo, kas reikalinga šventei; per Šabatą, 15 adaro dieną yra sakomas „Al anisim“ „Šmone esre“ ir „Birkat amazon“ maldų metu, imami du Toros ritiniai: vienas įprastiniam savaitinės Toros dalies skaitymui, kitas – ištraukos, skirtos Purimui, skaitymui, o sekmadienį, 16 adaro, linksminamasi ir siunčiamos dovanos draugams.


Kodėl per Purimą neskaitomas „Halelis“?


Skirtingai nei Sukot, Purimo ir Pesacho, o taip pat ir Chanukos metu, per Purimą neskaitomas „Halelis“.

Kodėl?

Visų pirma, Megilat Ester skaitymas pilnai atstoja „Halelio“ skaitymą.

Nėra kitos šventės, išskyrus Purimą, kurios prasmė būtų įamžinta atskiroje Tanacho knygoje.

Antra, „Halelis“ prasideda tokiais žodžiais: „Šlovinkite Kūrėją! Šlovinkite, Kūrėjo tarnai, šlovinkite Kūrėjo vardą!..“

Šie žodžiai labai tinka, pavyzdžiui, Pesacho šventei, nurodydami į išsilaisvinimą iš Egipto ir Kūrėjo tautos gimimą „Kūrėjo tarnai“, o ne „faraono vergai“.

Tačiau Purimui jie nelabai tinka, nes netgi po to stebuklo judėjai vis tiek liko Achašverošo vergais: išsivadavę nuo sunaikinimo grėsmės, laisvės jie negavo.

Trečia, „Halelis“ neskaitomas stebuklo, įvykusio už Izraelio šalies ribų, garbei.

Tiesa, „Halelis“ skaitomas Pesacho metu, pažymint išėjimą iš Egipto, bet esmė tame, kad Izraelio šalis dar tada nebuvo išskirta kaip tokia tarp visų pasaulio šalių.

O kai įvyko Purimo stebuklas, po I Šventyklos sugriovimo, Izraelis jau keletą šimtmečių buvo Šventoji žemė.

O per Chanuką „Halelis“ skaitomas dėl to, kad Chanukos stebuklas įvyko būtent Izraelio šalies ribose