• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

ברכת שלום, שמעתי, מאמר פורים 

Birkat Šalom „Šamati“, Purimas

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš Baal Sulamo

Ištraukos

2.

Dar parašyta: „Po šitų dalykų, karalius išaukštino Hamaną“.
Turime žinoti, kad „po šitų dalykų“, reiškia po to,
kai Mordechajus išgelbėjo karalių nuo Bigdano ir Terešo suokalbio.
Iš tikro protas įpareigoja,
kad karalius turėjo išaukštinti Mordechajų?
Tačiau, kodėl parašyta, kad „karalius išaukštino Hamaną“?

Įeinant į vidinį „Megilat Ester“ suvokimą, „po šitų dalykų“ reiškia,
po viso Mordechajaus triūso ir pastangų, kurį jis padarė.
Ir po visos padarytos analizės norėjo Karalius,
(kalbama apie Kūrėją, Pasaulio Karalių),
duoti Mordechajui užmokestį,
už tai, kad jis dirba tik „lišma“ (dėl Kūrėjo).
Bet yra taisyklė, kad „apatinis“ negali nieko gauti be reikmės,
t.y. „nėra šviesos be indo“,
kur „indas“ yra vadinamas trūkumu.
Tačiau, kai Mordechajui nieko nereikia sau,
todėl kaip gali jam Karalius ką nors duoti?
Taigi, jei Karalius būtų paklausęs Mordechajaus,
ką jam duoti už pastangas?
Mordechajaus – „teisuolis“, būtų atsakęs,
kad jo visas darbas yra tik „sąlygojimas“,
todėl nėra pas jį jokio noro „pakilti pakopomis“,
ir jis pasitenkina „trupučiu“ ką turi.
Todėl pas Karalių buvo noras duoti Mordechajui „chochma“ (išminties, malonumo, kūrimo tikslo) šviesą, kuri išeina iš „kairės linijos“.
Tačiau Mordechajaus darbas buvo vien tik „dešinės linijos“ (tikėjimo, sąlygojimo) darbas!?

Ką padarė Karalius?
„Išaukštino Hamaną“, t.y. suteikė „kairei linijai“ svarbumą, ir todėl:
„Pastatė jo sostą virš kitų ministrų“.
Ir taip pat davė jam valdžią, kaip parašyta:
„Visi karaliaus tarnai turėjo klauptis ir lenktis prieš Hamaną, nes taip įsakė karalius“.
Tai reiškia, kad Hamano kelias visiems patiko labiau, nei Mordechajaus.
Ir todėl visi judėjai, buvę Šušano mieste, priėmė Hamano valdžią,
nes jiems buvo labai sunku suprasti Mordechajaus idėją.
Iš tikro visi suprato, kad yra žymiai lengviau eiti Kūrėjo keliu „kairės linijos“ principu,
kuris vadinamas „žinojimu“.
Todėl jie paklausė Mordechajaus:
„Kodėl tu nusižengi karaliaus įsakui“?
Tačiau, kai pamatė, kad Mordechajus tvirtai laikosi savo principo, t.y. eiti tikėjimo keliu,
visi „įėjo į sumaištį“, ir „nežinojo su kuo yra tiesa“.
Ir tada visi nuėjo paklausti Hamano, kaip parašyta:
„Ir pasakė Hamanui, nodėdami pamatyti, ar pasitvirtins Mordechajaus žodžiai,
nes jis pasakė jiems, kad yra judėjas“.
Tai reiškia, kad judėjų kelias yra: „Valgymas (tikėjimas) didesnis už gėrimą (žinojimą)“,
nes judaizmo (Toros) pagrindas yra tikėjimas.
Iš tikro „tikėjimo kelias“ tai – „Mordechajaus kelias“,
kuris tvirtino, kad tik jis eina pagal Toros principus,
o kitas kelias yra vadinamas „avoda zara“ (stabmeldystė).

Tačiau Mordechajaus nesutikimas su Hamanu, sukėlė Hamanui didelį nepasitenkinimą.
Kaip parašyta:
„Tačiau visai tai man nieko nereiškia,
kol aš matau judėją Mordechajų, sėdintį prie karaliaus vartų“.
Tai reiškia, kad Mordechajus tvirtino,
kad tik jo, o ne Hamano kelias yra „Karaliaus vartai“.
Dabar supraskime, kas parašyta:
„Ir Mordechajus žinojo“,
t.y. išeitų kad tik vienas Mordechajus žinojo, bet juk parašyta:
„Ir Šušano miestas buvo sumaištyje“, t.y. visi žinojo?!
Tačiau kaip paaiškinta, kad Šušano miesto gyventojai buvo sumaištyje,
nes nežinojo „su kuo yra tiesa“,
todėl tik – „Mordechajus žinojo“.
Tai reiškia, kad Mordechajus žinojo,
jei bus Hamano valdymas,
tai atneš pražūtį visai judėjų tautai (neduok dieve).
Ir tada pasaulyje bus panaikinta visiškai „Izraelio“ (tiesiai į Kūrėją) idėja (neduok dieve)...