• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שמעתי 

Šamati

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš Baal Sulamo

41.

„Maža ir didelė būsenos tikėjime“

Parašyta: „Ir patikėjo Kūrėju ir Moše, Jo tarnu“ (Šmot 14 – 31).

Turime žinoti, kad Pesacho švytėjimas turi ypatybę,

kurios dėka galime nusipelnyti tikėjimo šviesos.

Ir nereikia galvoti, kad tikėjimo šviesa yra mažas dalykas,

nes „mažumas“ ar „didumas“ priklauso tik lyginant su „gaunančiais“.

Iš tikro tuo metu, kai žmogus dar neina Tiesos keliu, jis galvoja,

kad jo tikėjimas yra pakankamas, netgi per didelis.

Taip pat žmogus galvoja, kad savo tikėjimu jis gali pasidalinti su kitais.

Tai reiškia, kad netgi keletui žmonių jis galėtų „paskolinti“ savo tikėjimo,

kad jie būtų dievobaimingi ir tobuli.

Tačiau tas, kas nori dirbti Kūrėjui teisingai ir be apgaulės,

analizuoja save kiekvieną kartą,

ar jis gali mylėti Kūrėją „visa siela“.

Toks žmogus mato, kad visada jam trūksta tikėjimo,

t.y. visada yra jam ką papildyti tikėjimo aspekte.

Ir tik kai pas žmogų yra tikras tikėjimas, tada jis gali pajausti,

kad jis randasi prieš Karalių.

Todėl, kai žmogus jaučia Karaliaus didumą,

žmogus gali atverti savo meilę iš abiejų pusių:

ar jis gauna iš Kūrėjo vien gerumą,

ar jis gauna griežtą teismą.

Tai reiškia, kad žmogui, ieškančiam Tiesos reikia tikėjimo šviesos.

Ir jei toks žmogus randa kokį tai būdą, kaip sustiprinti tikėjimą,

jis džiaugiasi kaip radęs lobį.

Todėl žmonėms, ieškantiems Tiesos,

Pesacho šventė turi ypatingą galimybę tikėjimo sustiprinimui.

Ir mes skaitome Toroje:

„Ir patikėjo (Izraelis) Kūrėju ir Moše, Jo tarnu“,

nes dabar pats geriausias laikas to nusipelnyti.