kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועתה לענין ג' המדות הנשארות, שהן: חסד, צדק, ושלום. שלכאורה, לא נבראו מתחילתם. בעה''ס, השלו בעולם Kitos, šalutinės savybės: gerumas, teisingumas ir taika atsirado pasaulyje tik „sustiprinti“ labai „silpną“ tiesos savybę. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

וזאת ליהודה 

O tai – Jehudai

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                                 1.

                                                   

„Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje“ (Pesacho Agada).
Iš tikro „macos valgymo priedermė“ buvo duota Izraelio sūnums,
dar prieš jiems išeinant iš Egipto.
Tai reiškia, kad (ši priedermė buvo duota) dėl „Išsivadavimo“,
kuris įvyks ateityje „skubiai“.
Todėl „macos valgymo priedermė“ buvo duota Izraeliui,
dar jiems esant vergijoje.
Tačiau pati priedermė buvo nukreipta į „Išsivadavimą“,
nes tada turėjo išeiti „skubiai“.


Ir todėl dabar, valgant macą,
mums pridera priminti macos valgymą Egipte,
nes ir dabar mes, būdami už Izraelio ribų,
lygtais randamės „vergovėje“.
.
Todėl ir mūsų intencija, vykdant šią priedermę, turi būti tokia,
kad galėtume „pritraukti“ ateityje įvyksiantį „Išsivadavimą“.
Kuo greičiau, jau dabar mūsų dienomis.
Amen.
Lygiai, kaip ir mūsų Tėvai valgė macą Egipte.


„Dabar čia ... kitais metais, būdami laisvi“.
Ir kaip jau sakėme, kad šios priedermės intencija,
mes turime sužadinti, ateityje mums garantuotą „Išsivadavimą“.
Kaip ir mūsų Tėvai, kurie vykdė šią „macos valgymo priedermę“ Egipte.


„Buvome vergais“.
Mokėmės Talmudo traktate „Psachim“ (166 psl.),
kad reikia „pradėti su gėda ir baigti su šlove“.
Ir dėl „gėdos“ aspekto ginčijasi du Toros išminčiai Ravas ir Šmuelis.
Ravas sako, kad pradėti reikia nuo:
„Pradžioje mūsų Tėvai buvo stabmeldžiai“.
Tačiau Šmuelis teigia, kad pradėti reikia nuo:
„Vergais buvome Egipte“.
Ir Įstatymas pagal Šmuelį.


Ir reikia suprasti šį ginčą.
Iš tikro teiginys:
„Pradėti su gėda ir baigti su šlove“ reiškia,
„Kaip šviesos privalumas tamsai“.
Todėl turime prisiminti „gėdos“ aspekto esmę,
nes tada mes galėsime suprasti Kūrėjo gerumo,
kurį Jis padarė su mumis, dydį.


Ir iš tikro visa mūsų pradžia,
tai tik „gėdos“ aspektas,
nes yra dėsnis:
„Nebuvimas (neigimas) yra prieš atsiradimą – egzistenciją (teigimą)“.
Taip pat yra žinoma,
kad „Žmogus gimsta laukiniu asilu“ (Jobas 11- 12),
ir tik paskui „įsigyja“ žmogaus formą,
Iš tikro tai galioja visose kūrinijos dalyse.
Todėl šis dėsnis taip pat atsispindi ir Izraelio tautoje.


Šio dėsnio esmė tame,
kad Palaimintas Kūrėjas sukūrė kūrinija principu „ješ mi ain“ („atsiradimas iš niekur“),
todėl nėra realybėje jokios dalies,
kuri anksčiau nebūtų atsiradusi „iš niekur“.
Tačiau iš tikro kiekviena kūrinijos dalis turi savitą šio„nebuvimo“ formą.
Ir kai realybę padalinsime į keturias dalis:
negyva, augalinė, gyvulinė ir kalbanti,
pamatysime, kad negyvosios dalies „pradžia“ yra visiškas nebuvimas.
Tačiau augalinės dalies „pradžia“ jau nėra visiškas nebuvimas,
o tik ankstesnė pakopa,
kuri skaitosi, kaip nebuvimas, lyginant su augaline.
Tai reiškia, kad „sėjimas“ ir „suirimas“ yra būtini kiekvienai sėklai,
kuri įgauna „negyvą“ formą...
Ir tas pats „nebuvimas“ yra gyvulinėje ir kalbančioje dalyse.
Juk „augalinė“ forma skaitosi, kaip „nebuvimas“,
lyginant su „gyvuline“ forma.
Ir taip pat „gyvulinė“ forma skaitosi, kaip „nebuvimas“,
lyginant su „kalbančia“ forma.
Todėl savaime aišku, kad ankstesnė „žmogaus“ formai yra „gyvuliška“ forma,
kaip parašyta: „Žmogus gimsta laukiniu asilu“ (Jobas 11 – 12).
Iš tikro šį virsmą privalo praeiti kiekvienas žmogus.
Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus pradžioje turi būti „gyvuliškame“ aspekte.


Tai pat parašyta:
„Žmogų ir gyvulį gelbsti Kūrėjau“.
Iš tikro, kaip Kūrėjas įdiegia pas gyvulį visus būtinus egzistencijos palaikymui poreikius,
taip ir pas žmogų yra įdiegti visi egzistencijos palaikymo ir tobulėjimo poreikiai.
Tačiau, išeinant iš pačios išminties, reikia suprasti,
kur gi yra „žmogaus“ formos privalumas prieš „gyvulišką“ formą?
Ir iš tikro tai išplaukia iš pačių poreikių,
nes aišku kad žmogaus poreikiai skiriasi nuo gyvuliškų poreikių.
Todėl būtent šiuo dydžiu ir skiriasi metodas,
kaip Kūrėjas „išgelbsti“ žmogų, ir kaip gyvulį.