kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Pesacho šventė

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį




Keturios taurės


Prie šių dviejų priedermių (macos valgymo ir pasakojimo apie išėjimą iš Egipto) išminčiai pridėjo „keturių taurių“ priedermę: sederio metu reikia išgerti keturias taures vyno, atminčiai apie išsilaisvinimą iš vergijos.

Penkta taurė, statoma stalo viduryje, simboliškai skiriama pranašui Elijahu.

Kodėl būtent keturios taurės?

Todėl, kad Kūrėjas pasakydamas Moše apie Izraelio išsivadavimą iš Egipto, panaudojo keturis išsireiškimus:

1. „Aš išvesiu jus iš Egipto priespaudos“;

2. „Aš išlaisvinsiu jus nuo tarnavimo jiems“;

3. „Aš išgelbėsiu jus didele galia ir baisiomis bausmėmis“;

4. „Aš padarysiu jus Savo tauta“.


O kam reikalinga penktoji taurė, „pranašo Elijahu taurė“?

Bendrai priimtas paaiškinimas toks, kad yra dar ir penktas pažadas:

„Aš atvesiu jus į šalį, kurią prisiekiau atiduoti Abrahamui, Icchakui ir Jakovui ir atiduosiu ją jums kaip palikimą! Aš Kūrėjas“.

Ir todėl, kad pranašo Malachi pasakyta, jog išsilaisvinimo šauklys bus pranašas Elijahu, jam pripilama penkta taurė, tuo išreiškiant tikėjimą į išsilaisvinimą.

Vynas iš šios taurės negeriamas, tuo pabrėžiant, kad tik tada, kai jis, pranašas Elijahu ateis, paskelbdamas apie išsivadavimą ir išsipildys visi penki Kūrėjo pažadai – tada bus galima išgerti ir penktąją taurę.

Kiekvienoje iš penkių taurių turi būti ne mažiau nei reviit kiekis vyno, tai yra mažiausiai 86 cm³ ir kiekvieną kartą reikia išgerti visą arba bent jau didžiąją dalį vyno.

Pageidautina, kad tai būtų raudonas, aukščiausios kokybės vynas (bet ne toks, nuo kurio greitai apgirstama, nes tai sutrukdys atlikti sederį iki galo taip, kaip pridera).

„Keturių taurių“ priedermės įvykdymui tinka taip pat ir vynuogių sultys. 



„Keara“


Pagrindinis dalykas ant stalo sederio metu tai „keara“, didelė, graži lėkštė.

Tais laikais, kai dar stovėjo Šventykla, pirmąją Pesacho naktį visi privalėjo suvalgyti kazait kiekį Pesacho aukos, t.y. ėriuko, iškepto ant atviros ugnies, mėsos.

Kartu valgė ir macot ir „maror“, tai yra karčias žoles, tuo įvykdant tai, kas pasakyta Toroje:

„Kartu su neraugintos duonos papločiais ir karčiomis žolėmis valgykite juos“. 

Dabar, kai nėra Šventyklos ir nėra galimybės įvykdyti Pesacho aukos priedermės, tam, kad neužmiršti apie šią priedermę, į „kearą“ yra dedama זרעה „zroa“ (pažodžiui petys) apkeptą vištos sparnelį.

Daroma tai atminimui apie „stiprią ranką“, kuria Kūrėjas išvedė judėjus iš Egipto.

Kas liečia neraugintą duoną, tai priedermė valgyti macot nepriklauso nuo priedermės valgyti Pesacho auką ir todėl šiais laikais ji yra vykdoma kaip Toros priedermė.

O štai „maror“ priedermė atvirkščiai neatsiejama nuo Pesacho aukos priedermės ir todėl šiais laikais, kai ši priedermė neatliekama, karčios žolės valgomos tik kaip atminimas apie praeitus laikus, nes taip nustatė išminčiai.

Iš esmės „maroru“ gali būti bet kokia karti žolė: salota, cikorija ir pan.

Jos skonis primena, kaip egiptiečiai kartino judėjams gyvenimą, užkrovę jiems nepakeliamai sunkų darbą. „Maroro“ minimumas, kurį reikia suvalgyti kazait (jei tai salota tai bus apie 17 g.).

Išminčiai nurodė prieš valgant „marorą“ pasakyti palaiminimą: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos Valdove, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs valgyti karčias žoles“.  

„Zroa“ dedamas „kearos“ viršuje dešinėje pusėje, o priešais kairėje viršuje dedamas virtas kiaušinis, kuris primena apie kitą šventės aukojimą „chagiga“ auką.

Yra taip pat kitas aiškinimas, kad kiaušinis, tradicinis gedinčiųjų maistas, primena apie Šventyklos sugriovimą.

(Dar vienas paaiškinimas, kodėl „chagiga“ auką „kearoje“ simbolizuoja būtent kiaušinis kaip kiaušinis jį verdant vis kietėja ir tvirtėja, taip ir Izraelio tauta su kiekviena nauja neganda tampa stipresnė ir užsigrūdinusi).

Per vidurį tarp „zroa“ ir kiaušinio, šiek tiek žemiau jų dedamas „maroras“.

Šie trys komponentai turi sudaryti trikampį.

Ir po jais, apatinėje „kearos“ dalyje, susidaro antrasis trikampis iš  „charoset“ (dešinėje), „karpaso“ (kairėje) ir „chazeret“ (per vidurį apačioje).

Visa tai skirta tam, kad sukelti vaikų, sėdinčių prie šventinio stalo smalsumą, kad jie pradėtų klausinėti, ką visa tai reiškia.

Juk bendrai visa sederio ceremonija turi vaikams nušviesti išėjimą iš Egipto.

Į „charosetą“ grūstų riešutų, obuolių ir datulių masę, pagardintą prieskoniais ir vynu, yra mirkomas „maroras“, kas reiškia tai, apie ką kalba Tora:

„Egiptiečiai apkartino gyvenimą judėjams, privertę juos sunkiai dirbti, gaminant plytas iš molio (kurį simbolizuoja „charoset“).

„Karpas“ – tai kokios nors sodo daržovės: virta morka, bulvė, taip pat ridikas, petražolė ir t.t. „Karpasas“ mirkomas į sūdytą vandenį, taip pat dėl to, kad neįprastais veiksmais sužadinti vaikų smalsumą.

Prieš suvalgant „karpasą“, pasakomas palaiminimas: „...kuriantis žemės vaisių“.

O pačioje „kearos“ apačioje yra „chazeret“ tarkuotas krienas.

„Chazeret“ reikalingas sumuštiniui „koreach“, kuris valgomas atminimui apie Hilelio paprotį daryti „sumuštinį“ iš Pesacho aukos mėsos, macos ir „maroro“.

Reikia pastebėti, kad egzistuoja skirtingi „kearos“ išdėstymo būdai: pagal rabi Icchako Lurijos nuomonę (Ari), pagal Vilniaus Gaono nuomonę.

Tačiau vis tik išdėstymas „kearoje“ dažniausiai būna toks.

O „keara“ dedama ant servetėlės, kuria uždengtos trys macos.