kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות 

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




98.

Dabar pažvelkime į tai, kuo abejojo komentatoriai apie „meilės“ priedermę.
Iš tikro jie teigė, kad įvykdyti šią priedermę mes visai neturime galimybės,
todėl kad meilei visai negalioja prievarta ir diktatas.
Ir dabar matome, kad čia visai nėra jokios problemos!
Tai reiškia, kad ši priedermė yra visiškai „pavaldi“ mums,
juk kiekvienas iš mūsų gali pasistengti Toroje,
kad nusipelnytų ir „surastų“ atvirą Kūrėjo valdymą.
Kaip pasakė išminčiai:
„Stengiausi ir radau – tikėk“.
Ir kai žmogus nusipelno „atviro Kūrėjo valdymo“ suvokimo,
tada meilė Kūrėjui ateina pati savaime – „natūraliais kanalais“.
Tačiau tas, kas netiki, kad „meilės“ galima nusipelnyti pastangų dėka,
tas netiki ir abejoja išminčių žodžiais (neduok dieve).
Tai reiškia, kad žmogus galvoja, kad vien tik pastangų neužtenka.
Tačiau apie tai parašyta:
„Stengiausi ir neradau – netikėk“.
Taip pat juk parašyta:
„Kiekvienas, ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.
Todėl kiekvienas, ar „didelis“ (ypatingų gabumų), ar „mažas“ (vidutinių gabumų) gali „surasti“ Kūrėją, tačiau pastangos būtinos kiekvienam.



99.

Ir dabar suprask ką paaiškino išminčiai:
„Kiekvienas užsiimantis Tora „lo lišma”, Tora pasidaro jam mirties lašu” (Talmudas, Taanit 7 – 71).
Taip pat parašyta:
„Iš tikro Tu esi besislepiantis Kūrėjas, t.y. Kūrėjas slepia save Toroje“.
Tačiau, pagal logiką Kūrėjas turi slėptis mūsų pasaulio dalykuose, bet ne pačioje Toroje?
Tai reiškia, kad Tora yra Kūrėjo „atsivėrimo vieta“ (bet be „paslėpimo)?
Ir dar: Kam gi reikalingas šis „slėpimasis“?
Kodėl Kūrėjas slepiasi, kad Jo ieškotume ir surastume,
kaip parašyta knygoje Zohar?
Kam visa tai Jam reikalinga?



100.

Tačiau, reikia suprasti, kad šis „paslėpimas”,
kuriuo slepiasi Kūrėjas, kad Jo ieškotų,
reiškia „Kūrėjo veido paslėpimą”.
Ir tai – tas laikas, kai Kūrėjas slepiasi nuo kūrinių „paprastu” ir „dvigubu” paslėpimu.
Kaip paaiškina knyga Zohar:
Iš tikro tegul žmogus nieku gyvu negalvoja,
kad Kūrėjas nori pasilikti (neduok dieve), savo valdymo „paslėpime”.
Tačiau tai panašu į žmogų, kuris slepiasi nuo draugo tam,
kad šis ieškotų ir surastų jį.
Taip ir Kūrėjas nori, kad kūriniai ieškotų Kūrėjo „veido” atvėrimo” būtent, ir surastų Jį.
Taip yra todėl, kad žmonėms šis Kūrėjo „veido” paslėpimo kelias yra vienintelis būdas,
kad surasti ir nusipelnyti „Gyvojo Karaliaus veido šviesą”.
Todėl visas „paslėpimas”, tai tik paprastas pasiruošimas Kūrėjo veido „atvėrimui”.



101.

Parašyta, kad „Kūrėjas slepia save Toroje“,
todėl visi kentėjimai ir skausmai „Veido paslėpimo“ metu atskirų žmonių yra vertinami skirtingai.
Pvz., vienas žmogus daug mokosi Toros ir daro gerus darbus,
o antras nesimoko Toros, nevykdo priedermių ir daro prasižengimus.
Todėl antram žmogui yra žymiai lengviau pateisinti Kūrėją,
nes jis galvoja, kad kentėjimai atėjo pas jį dėl prasižengimų ir dėl mažo Toros mokymosi.
Tačiau pirmam žmogui yra labai sunku pateisinti Kūrėją, nes jis galvoja,
kad nenusipelnė tokių sunkių bausmių ir kentėjimų.
Ir ne tik, kartais žmogus mato, kad jo draugai, žymiai blogesni už jį, nepatiria tokių kančių.
Kaip parašyta:
„Nusidėjėliai ir pasaulio menkystos pasiekė gerbūvį, o aš veltui tyrinau savo širdį“...


Ir iš čia suprask, kad tol kol žmogus nenusipelnė atviro Kūrėjo valdymo suvokimo visa Tora ir priedermės, kurias jis didina, tik dar labiau stiprina žmogui „veido“ paslėpimą.
Todėl ir parašyta, kad „Kūrėjas slepia save Toroje“.
Ir čia įsižiūrėk įdėmiai.

Tačiau iš tikro visas šis sunkumas, kurį žmogus jaučia Toroje, tai yra tik „raginimas“.
Tai reiškia, kad „šventoji Tora“ pati šaukia žmogų ir ragina paskubėti,
bei kuo greičiau užbaigti reikiamą pastangų kiekį,
kad nusipelnytų Kūrėjo „veido“ atvėrimo.
Toks ir yra Kūrėjo noras.
Ir suprask labai.



102.

Todėl parašyta, kad kiekvienam, besimokančiam Torą „lo lišma“,
pasidaro jam Tora „mirties lašu“.
Tai reiškia, kad žmogus „neišėjo“ iš „Kūrėjo Veido“ paslėpimo į „Veido atvėrimo“ aspektą,
nes nesukaupė visų jėgų, kad to nusipelnyti.
Ir dar, Toros mokymo didinimas tik dar labiau didina žmogui „Kūrėjo veido paslėpimą“,
taip kad jis krenta į „dvigubą paslėpimą“.
Iš tikro tai tikras „mirties aspektas“,
nes žmogus visiškai atitrūksta nuo „šaknies“.
Todėl ir pasidaro Tora žmogui „mirties lašu“.