• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

זהר פנחס בית שלישי לא כתיב באורייתא  

Zohar „Trečioji Šventykla neaprašyta Toroje“

rabi Šimonas bar Jochajus

(Ištraukos)

2.

Kodėl Izraelis labiau kenčia už kitas tautas? Atsakymas į antrą filosofo klausimą

Mes, judėjai, iš tikrųjų esame artimesni Aukščiausiam Karaliui,
labiau nei kitos tautos.
Taip yra todėl, nes Izraelį padarė Kūrėjas viso pasaulio „širdimi“.
Izraelis tarp pasaulio tautų taip, kaip širdis tarp kitų kūno organų.
Kaip ir kiti kūno organai negalėtų egzistuoti be širdies,
netgi akimirką, taip ir kitos tautos negalėtų egzistuoti be Izraelio.
Taip pat ir Jeruzalė tarp kitų miestų, kaip širdis tarp kitų organų.
Todėl ji – pasaulio viduryje, kaip širdis kūne.
Izraelis funkcionuoja tarp kitų tautų,
kaip širdis tarp kitų organų.
Širdis pažeidžiama ir silpna,
bet ji – sąlyga viso kūno egzistencijai.

Taip ir kūnas nejaučia kančių, bėdų ir liūdesio,
kaip širdis, kuri atsako už viską.
Prie kitų organų nesiartina bėdos ir liūdesys,
nes jie nėra atsakingi už viso kūno funkcionavimą.
Kiti organai ne tokie artimi Karaliui,
t.y. protui ir išminčiai, esantiems galvoje,
kaip širdis.
Kiti organai nutolę nuo jo,
t.y. nuo proto, ir visai apie jį nežino.
Tik Izraelis – pats artimiausias Šventam Karaliui...
Kitos tautos – tolimesnės.