• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר א  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                      1.

Aš noriu šiame įvade išnagrinėti iš pirmo žvilgsnio paprastus dalykus, t.y. dalykus, jau daug kartų visų aptartus.
Ir nors yra išlieta daug rašalo, norint juos paaiškinti, tačiau kol kas mes dar nepriėjome prie pakankankamo ir aiškaus supratimo.

Pirmas klausimas.
Kokia yra mūsų (žmonių) esmė?

Antras klausimas.
Koks yra mūsų vaidmuo ilgoje realybės grandinėje, kur mes  esame tik jos mažos dalelės?

Trečias klausimas.
Kai mes žvelgiame į save, mes jaučiamės labai sugadinti ir žemi, kad nėra blogesnių už mus.
Tačiau, kai mes žvelgiame į Kūrėją, sukūrusį mus, mes privalome būti tobulumo viršūnėje, t.y. negali būti tobulesnio kūrinio už mus, juk iš tobulo Kūrėjo turi išeiti tik tobuli kūriniai?

Ketvirtas klausimas.
Protas mus įpareigoja protas, kad Kūrėjas yra geras ir darantis gėrį, ir nėra labiau išaukštinto už Jį. Tačiau, kaip Jis sukūrė tiek daug kūrinių, kurie nuo pat sukūrimo pradžios taip vargtų ir būtų baudžiami visas egzistavimo dienas?
Juk gero būdas daryti tik gėrį, ir bet kokiu atveju ne šitokį blogį?

Penktas klausimas.
Kaip galima, kad iš amžino, neturinčio nei pradžios nei pabaigos, išeitų kūriniai neamžini, laikini ir netinkami?