kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וכאשר חוטא חטא הראוי להכרת, נכרת אותו ענף מהגוף האילן ונשאר נפרד ממנו ועומד בעולם הזה כרוח הבהמה. רח''ו שערי קדושה Todėl, kai žmogus daro sunkią nuodėmę, ši „šaka“ yra „nukertama“ nuo „šaknies“, ir pasilieka mūsų pasaulyje kaip „gyvuliška dvasia“ (רוח בהמה – ruach behema). (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Šventės (4) 



Purimas

 

Pasakojo ravas Azrielis Chaimas Lembergeris:

„Purimo metu mūsų mokytojo šventinės vaišės trukdavo nuo dvylikos iki keturiolikos valandų.

Per tą laiką išgerdavo labai daug vyno, tačiau to visai nebuvo matyti.

Jis ilgas valandas kalbėdavo apie giliausias Toros paslaptis, liečiančias Purimo šventės aspektus.

O tarpuose tarp Baal aSulamo kalbėjimo jo mokiniai šokdavo iki sielos išsekimo.

Netgi patys rimčiausi mokiniai atsipalaiduodavo, ir nei vienam tuo metu nerūpėjo jo garbė ar statusas.

Baal aSulamo sūnus ravas Baruchas Ašlagas pasakojo:

„Mano tėvas visada sakydavo, kad pats nuostabiausias sakinys Megilat Ester yra šis:

„Ir Mordechajus išėjo nuo Karaliaus veido su karališkais, mėlynais ir baltais rūbais, didele auksine karūna ir plonos drobės purpuro mantija, o Šušano miestas džiaugėsi ir linksminosi“.

Šis sakinys kalba apie labai aukštas dieviškumo atvėrimo pakopas, kurios atsivėrė per Purimą dėka pasninko ir šauksmų.

Šios pakopos atspindi Galutinį ištaisymą, ir todėl yra pasakyta: „Visos šventės dings, o Purimas nedings niekada“.


Ravas Abrahamas Brandvainas pasakojo:

„Paprastai per Purimą mokiniai pastatydavo spektaklį, kuris buvo paremtas dvasinio darbo Kūrėjui aspektais.

Pavyzdžiui, kartą mano tėvas ir rabi Baruchas įkūnijo du ravus, vienas jų buvo admor iš Nemirovo (idiš kalboje „neeman“ reiškia „egoistas“), o antrasis – admor iš Gitarovo (idiš kalboje „git“ reiškia „altruistas“). O kitą kartą persirengė arabais“.

 


Pesachas

 

Pesachui buvo ruošiamasi itin griežtai ir namuose buvo stengiamai atlikti ir pasiruošti viską, ką būtina atlikti tuo metu.

Rabi Baruchas Moše Lembergeris atnešdavo ypatingo specialiai Pesachui paruošto vyno, kuris buvo vien tik iš vynuogių, be jokių priedų.

Dėl žuvies vykdavo į Jafą ir ten prašydavo, jog arabai leistų jiems susižvejoti žuvies jūroje, nes tik taip jie buvo užtikrinti, jog žuvyje nebus jokio „chameco“ (Pesacho metu griežtai draudžiama naudoti ir net turėti savo namuose „chameco“ – raugintos tešlos ir gaminių iš jos).