• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות 

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

120.

Todėl rabi Elazaras, rabi Šimono sūnus sako:
„Pagal tai, kad visas pasaulis yra teisiamas pagal daugumą,
todėl ir vienas žmogus yra teisiamas pagal daugumą“.
Iš tikro jis kalba apie visą pasaulį, todėl negali sakyti taip,
kaip sako tana Kama, t.y. matyti visus žmones lygtai:
„Jie yra per pusę su nuodėmėmis ir per pusę su nuopelnais“.
Ir ši pakopa ateina pas žmogų tik tada,
kai jis nusipelno Kūrėjo veido atvėrimo ir „sugrįžimo iš baimės“.
Todėl, kaip žmogus galėti kalbėti apie visą pasaulį,
kai jis dar nenusipelnė šios „tšuvos (sugrįžimo, atgailos)“?
Ir žmogus privalo pasakyti tik,
kad „pasaulis yra teisiamas pagal daugumą,
ir vienas žmogus yra teisiamas pagal daugumą“.

Paaiškinimas.
Juk galima pagalvoti, kad nusipelnyti pakopos „absoliutus teisuolis“ gali tik toks žmogus,
kuris iš vis gyvenime nedarė jokių nuodėmių ir prasižengimų.
Tačiau tie žmonės, kurie suklupo nuodėmėse ir tyčiniuose nusikaltimuose,
jau niekada nebegali nusipelnyti „absoliutaus teisuolio“ aspekto?
Todėl rabi Elazaras, rabi Šimono sūnus, moko mus kad taip nėra,
nes pasakymu:
„Pasaulis yra teisiamas pagal vieną žmogų, ir vienas žmogus yra teisiamas pagal visą pasaulį“, kalbama apie tai, kai žmogus išeina iš „viduriniojo“ aspekto.

Iš tikro pirmiausiai, kai žmogus padaro „sugrįžimą iš baimės“,
jis tada iškart nusipelno 613 priedermių ir vadinasi „viduriniu“.
Tai reiškia, kad „pusę savo gyvenimo metų žmogus yra kaltas,
o kitą pusę – teisus“.
Ir tada, jei tik prideda vieną, t.y. „meilės priedermę“,
žmogus skaitosi didesne dalimi teisus ir „persveria“ viską į „nuopelnų“ pusę.
Tada jo „prasižengimų lėkštė“ apsiverčia į „nuopelnų lėkštę“,
kaip sako tana Kama.
Net, jei pas žmogų yra „pilna nusikaltimų ir nuodėmių lėkštė“,
viskas apsiverčia į nuopelnus.
Ir tai iš tikro panašu į žmogų, nenusidėjusį gyvenime niekada,
todėl toks žmogus ir skaitosi „absoliučiu teisuoliu“.
Taip pat sako, kad „pasaulis ir vienas žmogus yra teisiamas pagal daugumą“,
nes žmogaus padarytos nuodėmės prieš „sugrįžimą“ visai nesiskaito,
tačiau visos virsta „nuopelnais“.
Ir net „absoliutūs nusidėjėliai“, kai nusipelno „sugrįžimo iš meilės“, skaitosi „absoliučiais teisuoliais“.

121.

Todėl ir sako, kad jei žmogus padarė „vieną priedermę“,
nes po „sugrįžimo iš baimės“ žmogui trūksta tik „vienos,
t.y. meilės Kūrėjui, priedermės“.
Tada žmogus yra laimingas, nes persvėrė save ir visą pasaulį į „nuopelnų pusę“.
Maža to, kad dėka „sugrįžimo iš meilės“ persvėrė save į „nuopelnų pusę“,
kaip pagal tana Kama, bet taip pat žmogus nusipelno į „nuopelnų pusę“ persverti ir visą pasaulį.

Paaiškinimas.
Žmogus nusipelno pakilti į nuostabų šventos Toros suvokimo lygį taip,
kad atsiveria jam, kaip visas pasaulis galiausiai nusipelnys „sugrįžimo iš meilės“.
Ir tada viso pasaulio žmonėms atsvers visas šis nuostabus Kūrėjo valdymo suvokimas,
kurį pasiekė jis pats.
Tada visi pasaulio žmonės bus „persverti į nuopelnų pusę“,
ir nuo žemės paviršiaus dings nusidėjėliai, o nusikaltėlių jau nebebus...
Ir nors faktiškai viso pasaulio gyventojai dar nenusipelnė net „sugrįžimo iš baimės“,
tačiau, jei vienas žmogus sugeba persverti visą pasaulį „į nuopelnų pusę“,
su visišku ir absoliučiu supratimu – tai ką ateityje suvoks visi,
tai panašu į „savo pasaulį pamatysi dar gyvenime“.
Kaip yra su žmogumi, padariusiu „sugrįžimą iš baimės“,
t.y. žmogus mėgaujasi jau dabar ir jaučiasi lyg jau būtų gavęs užmokestį.
Tai reiškia, kad tas, „kas ateina (su skolos rašteliu) atsiimti skolą,
jaučiasi lyg jau būtų atsiėmęs skolą“.
Taip ir čia, pas tą vieną pasiekusį ir suvokusį viso pasaulio sugrįžimą,
skaitosi lyg jau visas pasaulis faktiškai būtų „sugrįžęs iš meilės“.

Todėl toks žmogus kiekvieno „nuodėmių taurę“ persveria į „nuopelnų taurę“.
Ir šis žinojimas žmogui visiškai tiksliai ir patikimai apibūdina Kūrėjo veiksmus su kiekvienu pasaulio gyventoju.
Apie tai ir sako rabi Elazaras rabi Šimono sūnus:
„Laimingas žmogus, nes persvėrė save ir visą pasaulį į nuopelnų pusę“.
Tai reiškia, kad nuo dabar žmogus žino Kūrėjo veiksmus su kiekvienu žmogumi tikru „Kūrėjo veido“ atvėrimo aspektu:
„Geras ir darantis gerumą ir geriems ir blogiems“.

Ir kai žmogus aiškiai suvokia tai, jis nusipelno ketvirtos Kūrėjo meilės pakopos,
t.y. „amžinos meilės“.
Todėl rabi Elazaras, rabi Šimono sūnus perspėja,
kad net kai žmogus nusipelno persverti visą pasaulį į „nuopelnų pusę“,
vis tiek netikėtų savimi iki mirties dienos.
Tai reiškia, jei žmogus „suklups“ nors viename prasižengime,
jis iškart praras visą savo nuostabų suvokimą ir gerumą.
Kaip parašyta: „viena nuodėmė praras daug gerumo“,
ką ir sako tana Kama.

Todėl dabar išaiškėja skirtumas tarp rabi Elazaro, rabi Šimono sūnaus ir tana Kamos.
Iš tikro tana Kama kalba apie antrą ir trečią meilės Kūrėjui pakopą,
todėl jis nekalba apie viso pasaulio persvėrimą.
Tačiau rabi Elazaras rabi Šimono sūnus kalba apie ketvirtą meilės Kūrėjui pakopą,
kuri reiškia viso pasaulio persvėrimo į nuopelnų pusę suvokimą.
Ir dabar turime suprasti, kaip nusipelnome šios nuostabios pakopos,
t.y. kaip galima persverti visą pasaulį į nuopelnų pusę?