kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ואילו לא שרתה נבואה על משה רבינו עליו השלום והוריד תורה מן השמים המקיית העולמות. רח''ו שערי קדושה Todėl, jei nebūtų nusileidusi pranašystė ant mūsų mokytojo Moše, jis nebūtų galėjęs „nuleisti“ iš Dangaus Toros, kuri įgalina visų pasaulių egzistavimą. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

זהר מקץ ויקח מאתם את שמעון  

Zohar „Ir paėmė iš jų Šimoną“

rabi Šimonas bar Jochajus

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



(Ištraukos)



Ateik ir pažiūrėk.
Visus šiuos dalykus tarp Josefo ir jo brolių,
kam reikėjo visą tai įrašyti į Torą?
Tačiau Tora – „tiesos Tora“,
t.y. „Mokymas apie Tiesą“,
ir visi Jos keliai –  „šventi keliai“.
Nėra Toroje nei vieno žodžio,
kad nebūtų jame „aukštųjų ir šventų“ paslapčių.
Iš tikro žmogaus pareiga – sustiprėti šiuose keliuose.
Todėl, nesakyk:
 „Atsilyginsiu už blogį“ (Mišlei 20 – 22).

Ateik ir pažiūrėk.
Kūrėjas viską sutvarkė taip,
kad žmogus sustiprėtų Toroje ir eitų tiesos ir „dešinės“,
t.y. gerumo, keliu,
bet neitų „kairės“, t.y. keršto, keliu.
Todėl jei žmonės nori eiti „dešinės“ keliu,
jie turi padidinti meilę tarpusavyje, nes meilė yra „dešinės“ pusės savybė.
Ir neturi būti tarp žmonių neapykanta,
nes tai yra „kairės“ pusės savybė.
Visa tai tam, kad nesusilpnėtų „dešinė“,
nes tai vieta su kuria yra „susijungęs“ Izraelis.


Ateik ir pažiūrėk.
Pasaulyje egzistuoja „gėrio instinktas“ ir „blogio instinktas“.
Tačiau Izraelis turi stiprinti „gėrio instinktą“ prieš „blogio“ gerų darbų dėka.
Todėl, jei žmogus linksta į „kairę“,
tada stiprėja „blogio instinktas“, ir tas kas buvo sumažintas,
t.y. „blogio instinktas“, atsigauna nuodėmių dėka.
Tai reiškia, kad šitas blogis (מנוול – menuval, „niekšas“) stiprėja tik žmonių nuodėmių dėka.


Todėl žmogus visada turi saugotis, kad nestiprėtų „blogio instinktas“ dėl jo nuodėmių.
Ir visada dominuotų „gėrio instinktas“.
Todėl nesakyk:
„Atsilyginsiu už blogį“,
nes dėl neapykantos sustiprės „kairė“ pusė ir „blogio instinktas“, tačiau:
„Tikėk Kūrėju ir Jis išgelbės tave“ (Mišlei 20 – 22).