kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 




Mokytojo baimė – kaip dangaus baimė

 

Baal aSulamo patarnautojas rabi Zalman Lemberger pasakojo:

„Mūsų mokytojo elgesys buvo be galo paprastas, jis nedarė kokių nors išorinių veiksmų ir buvo tokiame susijungime su Kūrėju, jog ši būsena jam buvo absoliučiai natūrali.

O iš kitos pusės, buvo aiškiai juntama, kad jis yra ne šiame pasaulyje, kad gyvena ne dėl savęs, ir kad kiekviena akimirka, kurią jis sutinka gyventi, yra tik dėl Kūrėjo.

Maldos metu buvo galima matyti, kaip keičiasi mūsų mokytojo veidas – buvo visiškai aišku, kad jis tuo metu yra toli toli nuo savo fizinės buvimo vietos“.


Dar pasakojo:

„Mūsų mokytojas sėdėdavo savo kambaryje ir kuomet jam prireikdavo manęs, jis paskambindavo specialiai tam įrengtu skambučiu. Baal aSulamui buvo jaučiama didžiulė baimė. Iš tikrųjų, neįmanoma papasakoti, kokia tai buvo baimė. Iš tiesų buvo jausmas, jog priešais yra žmogus, kurio iš tikrųjų čia nėra“.


Baal aSulamo anūkas rabi Šmuelis Ašlagas pasakojo:

„Mano šventam seneliui buvo jaučiama begalinė baimė – visi jausdavo, jog yra šalia Kūrėjo angelo, esančio nepertraukiamame susijungime su Gyvybės Kūrėju.

Kai vedė jauniausias Baal aSulamo anūkas rabi Moše Aronas Menachem, reikėjo, kad kas nors iš šeimos būtų kartu su mano seneliu Šabatų metu.

Tačiau tai buvo be galo sunku, nes būnant šalia jo apimdavo tiesiog siaubinga, nevaldoma baimė.

Pamenu, jog man teko garbė praleisti vieną Šabatą su savo seneliu Baal aSulamu tada iš baimės negalėjau net valgyti.

Ir kai jis akimirkai nusisuko, pasinaudojau proga ir susikišau į burną visą porciją prieš mane buvusios žuvies ir prarijau ją vienu kąsniu nei nekramtęs...

Nuo to karto daugiau nebegalėjau būti mano senelio Šabato vaišėse“.

 

Kartą rabi Abrahamas Aškenazi paklausė Baal aSulamo su mokymu susijusio klausimo.

Buvo dvylikta valanda nakties, ir Baal aSulamas atsakė jam, jog yra užsiėmęs ir negali atsakyti jam, tačiau atsakymą jis gali gauti iš rabi Jehuda Brandvaino.

Rabi Abrahamas nelaukė iki ryto ir tuoj pat patraukė pas rabi Jehudą Brandvainą.

Atstumas tarp Baal aSulamo Beit-midrašo ir rabi Jehuda namų buvo labai didelis, tačiau tai neišgąsdino rabi Abrahamo, kaip ir pliaupiantis lietus.

Pasiekęs rabi Jehuda namus, prikėlė jį iš miego, uždavė savo klausimą ir gavęs atsakymą, tuoj pat sugrįžo į Baal aSulamo Beit-midrašą.

Pasakė apie jį tada Baal aSulamas:  „Šis yra kareivis“.

 

Šventos vaišės

 

„Šventines chasidų vaišes Baal aSulamas rengdavo kartais netgi Šabatų metu. Ne taip, kaip Jeruzalėje, kur paprastai vaišes ruošdavo tik per šventes.

Šiose vaišėse dalyvaudavo tik nedaugelis, paprastai tie, kurie buvo atvažiavę iš kitų miestų.

Tuo metu Baal aSulamas daug kalbėdavo apie Toros aspektus.

Jis galėdavo keturias ar penkias valandas kalbėti apie Torą, apie Kūrėjo darbo aspektus, ir apie tikslų šio darbo ryšį su aukštutiniais pasauliais.

Pasakojama, jog sykį pas Baal aSulamą buvo dainuojama Toros eilutė „Ir vienas Kūrėjas bus išaukštintas tą dieną“ (Ješaja 2:11), pagal Vyžnicos chasidų melodiją.

Ir vienas iš Baal aSulamo mokinių pasakė, jog ši melodija jiems nepatiko.

Atsakė jam mūsų šventas mokytojas: „Melodija tau nepatiko todėl, kad šis Toros sakinys nerado atgarsio tavo širdyje...“.