• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר ה  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           5.

Todėl paprasta logika reikalauja gilesnio supratimo, nei dalykas atrodo iš išorės.
Tai reiškia, kad viskas yra atvirkščiai – iš tikro mes esame kūriniai labai geri ir išaukštinti.
Tokie, kad nėra ribų mūsų svarbumui, t.y. mes esame lygiai tokio paties lygio, kuris atitinka mus padariusį „Meistrą“.
Juk nors ir menkiausias trūkumas, esantis mūsų kūnuose, po visų „išvedžiojimų“ ir samprotavimų, galiausiai krenta ant pačio Kūrėjo, t.y. ant to, kuris sukūrė mus, ir visus mūsų gerus bei blogus polinkius.
Juk akivaizdu, jos Jis sukūrė mus, o ne mes patys.
Todėl Jis iš anksto numatė visus procesus ir pasekmes, kurios tik gali išplaukti iš mūsų prigimties ir visų polinkių.
Tai ir yra tas dalykas apie kurį kalbėjome, kad reikia žiūrėti į „veiksmo pabaigą“, nes tik tada galima viską suprasti.
Apie tai sakoma: „nerodyk kvailiui darbo „vidurio“, t.y. kai darbas yra tik įpusėtas“.