• „Ir paėmė Arono sūnūs Nadavas ir Aviju kiekvienas savo smilkytuvą, ir įdėjo į juos ugnies, ir uždėjo ant jos smilkalų, ir priartino prie Kūrėjo svetimą ugnį (eš zara), ką jiems Kūrėjas nebuvo įsakęs. Ir išėjo iš Kūrėjo ugnis ir sudegino (suvalgė) juos, ir numirė jie priešais Kūrėją“ (Vajikra 10 – 1, 2).
• Šabat Šalom!
• !שבת שלום

הקדמה לספר הזהר ה  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           5.

Todėl paprasta logika reikalauja gilesnio supratimo, nei dalykas atrodo iš išorės.
Tai reiškia, kad viskas yra atvirkščiai – iš tikro mes esame kūriniai labai geri ir išaukštinti.
Tokie, kad nėra ribų mūsų svarbumui, t.y. mes esame lygiai tokio paties lygio, kuris atitinka mus padariusį „Meistrą“.
Juk nors ir menkiausias trūkumas, esantis mūsų kūnuose, po visų „išvedžiojimų“ ir samprotavimų, galiausiai krenta ant pačio Kūrėjo, t.y. ant to, kuris sukūrė mus, ir visus mūsų gerus bei blogus polinkius.
Juk akivaizdu, jos Jis sukūrė mus, o ne mes patys.
Todėl Jis iš anksto numatė visus procesus ir pasekmes, kurios tik gali išplaukti iš mūsų prigimties ir visų polinkių.
Tai ir yra tas dalykas apie kurį kalbėjome, kad reikia žiūrėti į „veiksmo pabaigą“, nes tik tada galima viską suprasti.
Apie tai sakoma: „nerodyk kvailiui darbo „vidurio“, t.y. kai darbas yra tik įpusėtas“.