• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Izraelio valstybės įkūrimas

Jaudulys

1948 metų ijaro mėnesio penktą dieną (gegužės 14 d.) buvo paskelbta apie Izraelio valstybės įkūrimą.

Kai apie tai buvo pranešta Baal aSulamui, jo  veide buvo toks susijaudinimas, kokio,  pasak rabi Barucho, niekada iki tol neteko matyti, nes Baal aSulamas niekada neparodydavo to, kas dedasi jo viduje.

Tačiau, kai jam pranešė apie Deklaraciją, Baal aSulamas su didžiuliu susijaudinimu pasakė:

„Iš tikrųjų, šiek tiek pajutau „jom-tov“ dienos jausmą („jom-tov“ – ypatingos švenčių dienos)“.  

Ravas Menachem Edelšteinas pasakojo, jog mūsų mokytojas tada pasakė, kad tai – „Išsivadavimo pradžia“.

Ir dar pridūrė, jog Valstybės įkūrimas daugiau niekada nebus anuliuotas iki Išgelbėtojo (Mašijacho) atėjimo“.

Baal aSulamas sakė, jog jei ne Valstybės įkūrimas, daugelis judėjų būtų asimiliavęsi Diasporoje ir judėjų tauta būtų praradusi daugiau savo sūnų, nei tai pavyko padaryti Hitleriui.

Tačiau dabar daugelis ryžosi bet kokia kaina išsaugoti savo judėjišką identitetą ir nelikti išsklaidyti po pasaulį.

Iš tikrųjų, yra žinoma, jog kai dar Pirmo Pasaulinio karo metu Lenkijos žmonės Varšuvos gatvėse ėmė negailestingai rauti barzdas judėjams, jau tada Baal aSulamas pasakė, kad tai ženklas iš Kūrėjo, jog judėjai turi susikrauti daiktus ir vykti į Šventą žemę, į Izraelį.  

Tačiau reikia aiškiai pasakyti: didžiulis mūsų mokytojo džiaugsmas buvo ne dėl išorinio Nepriklausomybės paskelbimo veiksmo ir ne dėl išorinio Izraelio teritorijos suvereniteto atstatymo, tačiau todėl, kad tai buvo sužadinimas ir ženklas iš Kūrėjo apie artėjantį Išsivadavimą ir apie Kūrėjo Išgelbėjimo pagreitinimą tautos tarpe.

Ir dėl to reikia stengtis ištaisyti save ir įsteigti valdžią, kuri remtųsi Toros ir priedermių pagrindu, tai yra tikėjimu ir meile artimui.

Ir tai galima suprasti iš Baal aSulamo žodžių, kuriuos parašė Įvade į knygą Veidas šviečia ir veidas paaiškina, 4-to punkto pabaigoje:

„Tačiau reikia gerai suprasti, kad Išsigelbėjimas ir mūsų laukiamas Mašijacho atėjimas, reiškia visišką, tobulą ir galutinį „Kūrėjo valdymo“ suvokimą.

Kaip parašyta: „Jau nebemokys vienas kito, kaip pažinti Kūrėją, nes visi pažins Mane (Kūrėją) nuo mažo iki didelio“ (Jeremija 31 – 33).

Tai reiškia, kad su pažinimo tobulumu taps tobuli ir kūnai, kaip parašyta: „Sulaukęs šimto metų mirs jaunuoliu“ (Ješaja 65 – 20).

Ir kai Izraelio sūnūs taps tobuli savo suvokime, tada išsilies „išminties ir proto šaltiniai“ už Izraelio ribų, ir „pagirdys“ viso pasaulio tautas.

Kaip apie tai rašo pranašas: „Ir prisipildys žemė Kūrėjo suvokimo“ (Ješaja 11 – 9), ir dar: „Ir susirinks pas Kūrėją, ir prie Jo gerumo“.

Tai reiškia, kad šis „pažinimo padidėjimas“ – tai „Mašijacho karalystės“ išplitimas visose tautose. Ir tai yra priešingai daugelio „netašytų“ žmonių nuomonei, kurie viską vertina iš „kumščio (jėgos)“ pozicijos, todėl jų vaizduotėse išsikreipė Izraelio viešpatavimo tautoms supratimas.

Taigi, pagal jų mąstymą, valdymas yra tam, kad puikuotumeisi prieš kitus. Ir ką gi galima padaryti panašiai mąstantiems, jau išminčiai „atskyrė“ juos nuo Kūrėjo bendrijos?

Kaip sako Kūrėjas kiekvienam besipuikuojančiam savimi:

„Negalime mes kartu gyventi vienoje vietoje“.