• כי נפש בלא דעת לא טוב, זאת אומרת, המשתוקק ומתגעגע לעבוד אותו ית', כי בעל נפש הוא, אבל אינו מכיר את רבונו, אז לא טוב הוא. בעל הסולם, פרי חכם, אגרות קודש Iš tikro sielai be žinojimo negerai, t.y. siela trokšta ir ilgisi dirbti Kūrėjui, bet nepažįsta Jo ir nežino kaip, todėl sielai negerai. (Baal Sulamas, „Pri Chacham“, „Šventi laiškai“)

שערי הקדושה חלק א שער ג 

Šventumo vartai Pirma dalis. Tretieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

4.

Tačiau, jei žmogus sąlygoja gerumą savo Kūrėjui,
toks žmogus vadinamas „chasidas“ ir „šventas“ (קדוש – kadoš).
Toks žmogus išsityrina nuo visų nešvarumų rūšių,
ir pašventina save aukštutiniu Kūrėjo šventumu.
Todėl pasakymas – „šventas“, reiškia „pasiruošimas“ ir „pakvietimas“.

Kaip parašyta:
„Ir pasišventinkite rytoj ir valgysite“ (Bemidbar 11 – 18).
Iš tikro žmogus padaro save „Kūrėjo šventumo vežimu“ (merkava),
ir jau nepergyvena dėl savo garbės,
o tik dėl Kūrėjo garbės.

Apie tai kalba rabi Pinchas ben Jair:
„Atsiskyrimas veda prie tyrumo... šventumas prie chasidut,
o chasidut veda prie šventos dvasios (רוח הקודש – ruach akodeš)“
( Talmudas, Sota).
Ir tai yra „absoliuti chasidut“, ateinanti po šventumo ir vedanti prie šventos dvasios.

Iš tikro žmogus susilieja su Kūrėju absoliučiai,
ir pasiekia Toros paslapčių atvėrimą, bei ateities pranašavimą.

Kaip sako rabi Meir – to nusipelno:
„Kiekvienas, užsiimantis Tora lišma“ (Avot 6 – 5),
t.y. dėl pačios Toros,
nes Ji ir Kūrėjas yra viena,
visa Tora yra Kūrėjo vardai.
Todėl toks žmogus:
„Nusipelno daug dalykų... ir atveriamos jam Toros paslaptys,
ir pasidaro kaip stiprėjantis šaltinis“ (Avot 6 – 5).