Rabi Icchakas Agasi labai stengėsi paslėpti
savo darbą Kūrėjui, kaip yra pasakyta: „Būk kuklus su savo
Kūrėju“.
Kartą, per Roš Ašana šventę jis vedė maldą.
Skaitydamas psalmę „Iš gelmių pašaukiau Tave, Kūrėjau“,
staiga pratrūko juoktis balsu.
Iš tikrųjų, tai padarė todėl, kad paslėptų besiveržiančius jausmus ir raudą.
Kartą pas ravą Baruchą atėjo rabi Lembergeris su skundu dėl rabi Icchako, kuris juokavo dėl pasinėrimo į mikve.
Pasakė jam ravas Baruchas:
„Juk jis taip
elgiasi tik iš kuklumo Kūrėjo darbe. Prieš ateidamas mokytis,
šiandien buvo su manimi mikve, ir kiekvieną dieną griežtai
laikėsi šito dalyko“.
Taip pat kartą rabi Abrahamas Aškenazi paklausė rabi Icchako, ar turi tfiliną.
Šis atsakė, kad neturi
savo, bet iš kažko pasiskolino.
Rabi Abrahamas labai nustebo –
kaip taip gali būti, kad judėjas neturėtų tfilino?!
Tačiau kitą kartą rabi Icchakas rabi Abrahamui pasakojo, iš kokio gyvūno odos padarytas jo tfilinas...
Toks buvo jo būdas – slėpti savo dvasinį darbą.
Tačiau apie naują kartą, kurie nedirbo
dvasinio darbo ir nesigilino į Toros vidinę pusę, ravas Baruchas
ne kartą sakė rabi Mileriui:
„Kuklumo aspektas mirė“.
Kitą
kartą sakė:
„Ankstesnė karta turėjo ką slėpti, tačiau šiai
kartai nėra ko slėpti!“.
Todėl, jo nuomone, šitokiems juokams nėra vietos ir labai tam prieštaravo.
Savo straipsnyje ravas Baruchas rašė apie
tai, kad mūsų kartos žmonės yra vadinami „maži žmonės“,
todėl visos jų pastangos nukreiptos, kad išsaugoti vidinį ir
išorinį rimtumą, ir kad tik nesumenkinti išorinio aspekto.
Tuo tarpu tikras kuklumas egzistavo ankstesnėse kartose, kuomet žmonių širdyse degė meilė Kūrėjui ir jie norėjo ją paslėpti.