• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם כָּל דִכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכל, כָּל דִצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח הָשַׁתָּא הָכָא, לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל הָשַׁתָּא עַבְדֵי, לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חורִין. מהגדה של פסח Štai mano vargo duona, kurią mano tėvai valgė Egipto žemėje, kiekvienas alkanas – ateis ir pavalgys, kiekvienas, norintis padaryti Pesachą (Peršokimą), ateis ir padarys. Šiais metais – čia, kitais metais – Izraelio žemėje, šiais metais – vergai, kitais metais – laisvi. (Iš Pescho Agados)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Sukot šventė

I.M.Lav

„Ušpizin“

Septyni „ušpizin“ (svečiai) turi aplankyti palapinėje šventės metu tą, kuris laikosi Toros ir priedermių.

Tai Abrahamo, Icchako, Jakovo, Josefo, Moše, Arono ir Davido sielos, ir kiekvienas „ušpizinas“ iš eilės atstovauja juos visus.

Kiekvienas iš šių svečių, kiekvienas iš šių protėvių savo laiku paragavo klajonių skonio:

Abrahamas išėjo iš Charano į Knaaną, iš ten – į Egiptą;

Icchakas keliavo po filistiečių žemes;

Jakovas bėgo į Charaną, o savo gyvenimo pabaigoje patraukė į Egiptą;

Josefas buvo parduotas į Egiptą;

Moše bėgo nuo faraono į Midjaną; o po to su Aronu 40 metų klajojo po dykumą;

Davidas, persekiojamas Šaulio, nukeliavo į filistiečių žemes, pas Achišą, Gato karalių.

Skaitant kvietimą „ušpizinams“ įeiti į palapinę – klajokliško gyvenimo simbolį, yra išreiškiama viltis, kad nebereikės daugiau klajoti, kad nebus daugiau tremčių. 

Kad nusipelnyti šių septynių svečių apsilankymo ir kad šventinis linksmumas taptų tikru linksmumu, reikia pakviesti realius svečius: reikėtų pagalvoti apie vienišus, benamius, vargšus, kurie neturi galimybės įvykdyti šios gyvenimo palapinėje priedermės ir pakviesti juos pas save.

Kaip pasakyta Toroje:

„Ir linksminsiesi per tavo šventes ir tu, ir tavo sūnus, ir tavo dukra, ir tavo tarnas, ir tavo tarnaitė, ir levitas, ir geras, ir našlaitis, ir našlė, kurie tavo vartuose“.