kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ואילו לא שרתה נבואה על משה רבינו עליו השלום והוריד תורה מן השמים המקיית העולמות. רח''ו שערי קדושה Todėl, jei nebūtų nusileidusi pranašystė ant mūsų mokytojo Moše, jis nebūtų galėjęs „nuleisti“ iš Dangaus Toros, kuri įgalina visų pasaulių egzistavimą. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Simchat Tora šventė

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



Simchat Tora


Apie šią šventę Tora neužsimena, tačiau Halacha įsako: „...švenčia Toros skaitymo užbaigimo dieną“.

Pagal paprotį šią dieną yra atliekamas „hakafot“ – šventinis ėjimas ratu aplink „bimą“ sinagogoje.

„Hakafot“ atliekamas vakare, po „Maarivo“, ir ryte, po „Halelio“ skaitymo.

Kaip žinoma, Tora yra padalinta į 54 dalis, kiekviena iš jų perskaitoma sinagogoje Šabato metu – taip, kad metų bėgyje perskaitoma visa Tora.

Toros skaitymo ciklo užbaigimo diena, 22 tišrei Izraelyje, arba 23 tišrei už jo ribų – šventė, žinoma pavadinimu  שמחת תורה Simchat-Tora („Toros linksmumas“).

Reikia pastebėti, kad iš tikrųjų Toros mokymasis niekados nesibaigia: tą pačią dieną, kai baigiama skaityti Tora, ji iškart pradedama skaityti iš naujo – nuo pasaulio Sukūrimo – taip prasideda naujas metinis jos skaitymo ciklas.


Chatan Tora Ir Chatan Berešit


Ypatinga priedermė – pakviesti Toros skaitymui tą dieną visus, kurie ateina į sinagogą.

Tuo pačiu taip įvykdomi Toros žodžiai: „Tora, prisakyta mums Moše – Jakovo bendruomenės paveldas“ (Dvarim, 33:4).

Visa Jakovo bendruomenė priėmė Torą, ir todėl kiekvienas judėjas turi į ją visas teises ir kiekvienam judėjui ji uždeda vienodas pareigas. Išminčiai sako: skaityk ne מורשה  moraša („paveldas“ – todėl, kad Tora nepereina „paveldėjimo būdu“, tačiau tenka tik tiems, kurie ja užsiima), o מארסה meorasa („sužadėtoji“).

Tai reiškia, kad kiekvienas judėjas turi elgtis su Tora taip, lyg siektų merginos, kurią myli, ir dėtų visas pastangas tam, kad pasiekti jos atsakymo tuo pačiu.

Todėl priimta tuos, kam tenka garbė užbaigti Toros skaitymo ciklą ir atverti naują, vadinti chatan Tora („Toros jaunikis“) ir chatan Berešit („Sukūrimo jaunikis“).

Ne tik suaugusieji kviečiami skaityti Torą per Simchat-Tora – kviečiami ir vaikai.

Jie apgaubiami vienu „talitu“, tarsi apjungiant juos į vieną visumą, ir po skaitymo priimta sakyti jiems tą palaiminimą, kuriuo kažkada Jakovas apdovanojo savo anūkus Efraimą ir Menaše: „Kūrėjas, siuntęs savo angelą, gelbėjusį mane iš visų bėdų, tegul palaimina šiuos jaunuolius ir tegul apdovanoja juos mano vardu ir mano tėvų Abrahamo ir Icchako vardais ir tegul išplinta jie žemėje, kaip žuvys jūroje“.

Šią dieną iš „aron kodeš“ išimami trys Toros ritiniai: pirmasis – paskutinės savaitinės Toros dalies iki pat jos pabaigos skaitymui, po ko visi esantys pasako:  חזק  חזק  ונתחזק  Chazak, chazak venitchazek! („Tvirtėk, tvirtėk ir būsime tvirti!“).

Tam, kad kiekvienas dalyvaujantis gautų galimybę paskaityti Torą, šią dalį kartoja daug kartų – tačiau ne visą, o iki žodžių „ir Savo išdidume dangus“. 

Po to pakviečiamas „Toros jaunikis“ – paprastai rabinas ar kitas gerbiamas žmogus, žinomas dėl savo pasiekimų Toroje, tada pabaigiamas Toros skaitymas iki jos pabaigos – be to, visa bendruomenė klauso skaitymo stovėdama.

„Ir nebuvo daugiau pranašo Izraelyje panašaus į Moše, su kuriuo Kūrėjas kalbėjo veidu į veidą, kuris būtų įvykdęs panašius stebuklus ir ženklus, kuriuos Kūrėjas pasiuntė jį įvykdyti Egipte faraonui, ir visiems jo tarnams, ir visai šaliai; panašių stipria ranka ir kiekvienu didžiu stebuklu, kuriuos įvykdė Moše viso Izraelio akyse“.

Po frazės chazak, chazak venitchazek Tora pakeliama kitaip, nei visus metus: trys teksto stulpeliai, matomi ritinyje, atsukami ne į pusę to, kas kelia Torą, o į bendruomenės pusę, ir pasukama iš eilės į visas puses – kad įvykdyti Toros žodžius „viso Izraelio akyse“.

Po to imamas kitas Toros ritinys ir pakviečiamas „Sukūrimo jaunikis“ – taip pat rabinas arba visų gerbiamas bendruomenės narys.

Virš galvų tų, kurie stovi ant „bimos“, ištiesiamas „talitas“ tarsi „chupa“ ir pradedama skaityti Torą nuo pradžių – iki pasakojimo apie pasaulio sukūrimą ir apie pirmąjį Šabatą pabaigos. Kiekvienos ištraukos, skirtos skirtingai Kūrimo dienai pabaigoje priimta choru pabaigti: „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas – diena tokia ir tokia“.

Taip pat ir baigiamąsias eiles nuo žodžių „Ir baigti buvo dangūs ir žemė“ (2-o skyriaus pradžia) sako visi besimeldžiantieji, o skaitantysis Torą kartoja paskui juos „Chaci-kadiš“ – ir atveria trečiąjį Toros ritinį, iš kurio skaito „maftir“ – iš knygos Bemidbar, 29-to skyriaus, kur išvardinamos šios dienos aukos: „Aštuntąją dieną...“

Šios dienos „haftara“ paimta iš pranašo Jehošua knygos, 1-o sk., kuris yra Penkiaknygės tęsinys: po Moše mirties tautos vadu tampa jo mokinys, jo veiklos tęsėjas Jehošua bin Nun.


„Hakafot“


Per Simchat-Tora sinagogoje atliekamas „hakafot“ – septynis kartus einama aplink „bimą“.

Iš „aron kodeš“ išimami visi sinagogoje esantys Toros ritiniai – netgi tie, kuriuose yra koks nors defektas ir todėl jie netinkami viešam skaitymui. 

Yra paprotys palikti ištuštėjusiame „aron kodeš“ uždegtą žvakę – kad jis neliktų tuščias ir tamsus (kaip pasakyta: „Žvakė – priedermė, Tora – šviesa“).

Chazanas vadovauja eisenai, laikydamas rankose Toros ritinį ir garsiai dainuodamas ypatingas maldas, lydinčias „hakafot“.

Jomis išreiškiamas prašymas Kūrėjui, kad Jis išgirstų Izraelio tautos maldas ir pasiųsti pagalbą ir sėkmę jai visose srityse. 

Vaikai taip pat dalyvauja „hakafot“, jie laiko rankose mažus žaislinius Toros ritinukus arba vėliavėles su spalvotais paveiksliukais ir maldomis, kurios skaitomos prieš prasidedant „hakafot“ ir jos metu.

Po kiekvieno rato aplink „bimą“ visi esantys sinagogoje šoka, laikydami rankose Toros ritinius.

Šokiams, dainoms ir linksmybėms nėra galo.

Izraelyje priimta atlikti „hakafot“ taip pat ir baigiantis šventei Simchat-Tora – „antrąją hakafot“. 

Tuo išreiškiamas solidarumas su gyvenančiais diasporoje ir pradedančiais švęsti Simchat-Tora kaip tik tuo metu.

Į „antrąsias hakafot“ paprastai susirenka daugybė žmonių, čia priimta pakviesti taip pat orkestrus ir muzikinius ansamblius.

Mes mėgstame ir vertiname linksmybes. O kai jų priežastimi yra Tora – tai šventos linksmybės. „Hakafot“ metu liejasi ir vidinis, ir išorinis džiaugsmas.

Prieš pradedant „hakafot“, skaitoma: „Tau akivaizdžiai parodyta, jog tu žinotum, kad Kūrėjas – Jis Dievas ir nėra nieko, išskyrus Jį“.

Yra chasidų posakis, kad visas mėnuo, kai skaitomos „slichot“, Roš-Hašana, Jom-Kipur ir Sukot šventė – visa tai tik pasiruošimas šiam momentui ir šiems žodžiams – viso tikėjimo kvintesencijai.