• כי נפש בלא דעת לא טוב, זאת אומרת, המשתוקק ומתגעגע לעבוד אותו ית', כי בעל נפש הוא, אבל אינו מכיר את רבונו, אז לא טוב הוא. בעל הסולם, פרי חכם, אגרות קודש Iš tikro sielai be žinojimo negerai, t.y. siela trokšta ir ilgisi dirbti Kūrėjui, bet nepažįsta Jo ir nežino kaip, todėl sielai negerai. (Baal Sulamas, „Pri Chacham“, „Šventi laiškai“)

שערי קדושה חלק ב שער ד  

Šventumo vartai Antra dalis. Ketvirtieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

Apie bausmę už blogas savybes (midot) ir užmokestį už geras

6.

Žemi (gašlūs) troškimai.
Žemi troškimai yra nešvarumo šaltinis,
nes tai atveda prie neapykantos, pavydo,
grobstymo, melagingos priesaikos,
ir netgi prie žmogžudystės.
Tai dešimtas Kūrėjo įsakymas, apimantis visus šiuos veiksmus.

Tai reiškia, kad akis nepasisotins turtais,
kaip gyvatė, apie kurią pasakyta:
„Gyvatės valgis – žemė“ (Ješaja 65 – 25).
Parašyta:

„Skuba prie turto „blogos akies” žmogus“ (Mišlei 28 – 22).
Pasakė mūsų mokytojai:
Gašlumas išveda žmogų iš pasaulio,
nes toks žmogus atsitraukia nuo užsiėmimų Tora ir priedermių vykdymu.
Toks žmogus netiki Kūrėjo valdymu,
t.y. žmogus netiki, kad viską prižiūri pats Kūrėjas.
Kaip pasakė išminčiai:
„Tas, kas turi duonos riekę krepšyje ir sako:
„Ką valgysiu rytoj?“
Toks žmogus neturi tikėjimo.“ (Talmudas, Sota).

Iš tikro nėra didesnės dorybės už tikėjimą ir pasitikėjimą,
kaip pasakyta:
„Palaiminti pasitikintys absoliučiai“ (Tehilim 2 – 12).
Tai reiškia, kad tokie žmonės tiki,
kad yra pasaulyje Kūrėjas, prižiūrintis ir besirūpinantis.
Kaip pasakyta:
„Palaimtas vyras, kuris pasitiki Kūrėju, kurio garantija yra Kūrėjas“ (Tehilim 40 – 5).
Taip pat palaimintas žmogus kuris tiki, kad jam netruks prasimaitinimo.
Kaip parašyta:
„Patikėk Kūrėjui visus savo poreikius, ir jis tave aprūpins“.

Tik yra viena sąlyga – pasitikėjimas turi būti absoliutus, visa širdimi, be jokio abejonės šešėlio.
Todėl, būdamas užtikrintas Kūrėju, žmogus turi užsiimti Tora ir priedermėmis išvis be jokių abejonių.