• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שערי קדושה חלק ב שער ה 

Šventumo vartai Antra dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

Apie uždraustas (blogas) savybes

1.

Piktžodžiavimas (lašon hara).
Pasakė mūsų mokytojai:
Ši nuodėmė sunkesnė už „avoda zara“ (stabmeldystę),
paleistuvavimą ir kraujo praliejimą (Talmudas, Arachim),
t.y. sunkiausias nuodėmes.
Išminčiai pasakė:
Tas, kas kalba lašon hara,
neigia Kūrėją, kaip pasakyta:
„Jie pasakė, savo kalbomis nugalėsim, kas mums –  Kūrėjas“ (Tehilim 12 – 5).

Apkalbos.
Apkalbos „žudo“ žmones, todėl skaitomos,
kaip kraujo praliejimas.
Iš tikro, kas nusideda šiai nuodėmei,
neįeina į Gan Eden, kaip parašyta:
„Kas gyvens Tavo menėse... tas kas nelaido savo liežuvio“ (Tehilim 15 – 1).

Tai matome iš Doego Adomij, Sanhedrino pirmininko,
dėl apkalbų neįėjusio į „pasaulį, kuris ateis“.
Ir taip pat nepragyvenusio „pusės savo dienų“,
nes jis sąlygojo kohenų miesto Nov gyventojų,
bei Šaulio ir jo sūnų mirtį. 

Draugo įžeidinėjimas, pravardžiavimas ir didžiavimasis  draugo gėda.
Visa tai „nuleidžia“ žmogų į gehinomą (pragarą) ir nebegrąžina į „pasaulį, kuris ateis“.